Auklėjimas

Auklėjimas – žmogaus įpročių, jausmų, ypatybių ugdymas.

Sentencijos

1. Auklėja viskas: žmonės, daiktai, reiškiniai, bet pirmiausia ir labiausiai – žmonės. – A.Makarenka.
2. Auklėjant vaiką, reikia galvoti apie jo senatvę. – Ž. Žuberas.
3. Auklėjimas – didžiausia vertybė, bet tik pirmarūšis, kitaip jis bus niekam tinkamas. – R. Kiplingas.
4. Auklėjimas, neugdantis troškimų, tvirkina sielą. Auklėtojas turi mokyti trokšti. – A. Fransas.
5. Auklėjimas – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus pareiga, nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų lavinimas. – Sokratas.
6. Auklėjimas, svarbiausia, turi pasėti mūsų širdyse naudingus individui ir visuomenei įpročius. – K. A. Helvecijus.
7. Auklėjimas turėtų mus taurinti, maža to, kad tik netvirkintų. – M. de Montenis.
8. Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną ir sielą padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. – Platonas.
9. Auklėjime viskas priklauso nuo to, kas auklėtojas. – D. Pisarevas.
10. Dabartinei visuomenei auklėjimo klausimas – gyvenimo ir mirties klausimas, nuo kurio priklauso ateitis. – Ž. E. Renanas.
11. Didžiausia auklėjimo klaida – per didelis skubotumas. – Ž. Ž. Ruso.
12. Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti. – J. V. Gėtė.
13. Gamta ir auklėjimas panašūs: auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
14. Gerai išauklėti žmonės – tikri lygybės gynėjai. – M. Arnoldas.
15. Iš visų būtybių gražiausia – gražų auklėjimą gavęs žmogus. – Epiktetas.
16. Išauklėti kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia knygose. – M. Gorkis.
17. Yra guvaus proto ir smalsių vaikų, bet nesuvaldomų ir užsispyrusių. Tokie paprastai nemėgstami mokyklose ir beveik visada laikomi beviltiškais; tuo tarpu iš jų paprastai išauga didieji žmonės, jeigu tik juos tinkamai auklėjame. – J. A. Komenskis.
18. Kiekvienoje šalyje žmonių ugdymo menas taip glaudžiai susijęs su valdymo forma, kad bent kiek esmingiau pakeisti visuomenės auklėjimą vargu ar įmanoma nepakeitus pačios valstybės santvarkos. – K. A. Helvecijus.
19. Kūdikystėje visų svarbiausias motinos auklėjimas, nes moralė vaikui turi tapti jausmu. – G. V. F. Hėgelis.
20. Mergaites auklėjame kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites. – Ž. Sand.
21. Mokymas – tai tik vienas lapelis to žiedo, kuris vadinamas auklėjimu. – V. Suchomlinskis.
22. Mokytojas, jo mąstysena – štai kas visų svarbiausia mokymui ir auklėjimui. – A. Dystervegas.
23. Mums atrodo nederama palikti vaikų kūno ir sielos būklės tokios, kokią davė gamta, – mes rūpinamės jų auklėjimu ir mokymu, kad gerosios savybės taptų daug geresnės, o blogosios pasikeistų ir taptų geros. – Lukianas.
24. Muzika gali veikti etinę sielos sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo auklėjimo disciplinų sąrašą. – Aristotelis.
25. Nėra nieko sunkesnio, kaip perauklėti blogai išauklėtą žmogų. – J. A. Komenskis.
26. Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su vaikais apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. Protas vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė auklėti. – Ž. Ž. Ruso.
27. Nuo nieko nepriklauso, kokie vaikai gimsta, bet mūsų valioje tai, kad teisingai auklėjami, jie taptų gerais. – Plutarchas.
28. Nuo tinkamo vaikų auklėjimo priklauso visos tautos gerovė. – Dž. Lokas.
29. Pradinis auklėjimas visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso moterims. – Ž. Ž. Ruso.
30. Prastai išauklėto žmogaus drąsa virsta šiurkštumu, mokytumas – pedantiškumu, sąmojingumas – juokdaryste, paprastumas – nekultūringumu, geranoriškumas – meilikavimu. – Dž. Lokas.
31. Sakoma, kad geriausia politikos taisyklė – per daug nevadovauti. Ši taisyklė tinka ir auklėjimui. – Ž. Polis.
32. Savo prigimties pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji auklėjimo paslaptis ir didysis uždavinys. – Ž. Sand.
33. Sėkmingo auklėjimo paslaptis – pagarba mokiniui. – R. V. Emersonas.
34. Šeimyninis auklėjimas remiasi trim doroviniais - psichologiniais pagrindais: dėmesiu, pagarba ir reiklumu vaiko ir suaugusiojo asmenybei. – N. Solovjovas.
35. Tėvas tas, kuris auklėja, o ne tas, kuris pagimdo. – Menandras.
36. Tikrasis auklėjimas – nė tiek taisyklės, kiek pratybos. – Ž. Ž. Ruso.
37. Vaiko auklėjimui reikia įžvalgesnio mąstymo, didesnės išminties negu valstybės valdymui. – V. E. Čeningas.
38. Visas auklėjimo uždavinys – priversti žmogų ne tik dorai elgtis, bet ir džiaugtis tuo, kas dora, ne tik dirbti, bet ir mylėti darbą. – Dž. Raskinas.
39. Visos mano pastangos buvo nukreiptos sukurti tokią tautinio švietimo sistemą, kuri laiduotų tvirtą tautinį auklėjimą. – K. Bizauskas.
40. Žmogaus auklėjimas prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. Patirtis ankstesnė už mokymąsi. – Ž. Ž. Ruso.

Patarlės ir priežodžiai

Japonų

1. Paleisk vaiką kuo toliau nuo savęs ir jei jis sugrįš pas tave, vadinasi, jį mokėjai išauklėti.

Lotynų

1. Tas, kuris pagaili rykštės, nekenčia savo sūnaus.

Škotų

1. Geras yra gimimas, bet geresnis yra išauklėjimas.