Sogjalas Rinpočė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nomad (aptarimas | indėlis)
+kat filosofija, aptvarkau formatavimą, bet dar reikia dėmesio
1 eilutė:
'''== Iš "Tibetiečių gyvenimo ir mirties knygos"''' ==
<hr>
Jei mirštame teigiamai nusiteikę, galime pagerinti savo būsimąjį gimimą, kad ir kokia bloga mūsų karma. O pyktis bei nusiminimas gali smarkiai pakenkti net ir tinkamai gyvenusiajam. Tai reiškia, kad paskutinė priešmirtinė mintis ir emocija daro nepaprastai galingą, lemiamą poveikį mūsų artimiausiai ateičiai.
 
*Jei mirštame teigiamai nusiteikę, galime pagerinti savo būsimąjį gimimą, kad ir kokia bloga mūsų karma. O pyktis bei nusiminimas gali smarkiai pakenkti net ir tinkamai gyvenusiajam. Tai reiškia, kad paskutinė priešmirtinė mintis ir emocija daro nepaprastai galingą, lemiamą poveikį mūsų artimiausiai ateičiai.
*Nėra dosnesnės dovanos už pagalbą žmogui laimingai mirti.
*Tik dėl to, kad pernelyg mylime save, mes imame nekęsti kančios, tačiau kančia objektyviai neegzistuoja ir randasi mūsų samonėje tik tada, kai mes jos stengiamės išvengti.
*Kai ilgą laiką, daugelį gyvenimų, meldžiamės, siekiame, trokštame tiesos ir kai pakankamai apsivalo mūsų karma, įvyksta stebuklas: niekuomet su mumis nesiskiriantis vidinis mokytojas apsireiškia kaip "išorinis mokytojas", su kuriuo realiai susitinkame, tarytum kas būtų mostelėjęs burtų lazdele.
*Nors idealizuojame laisvę, bet kai ją gauna mūsų įpročiai, jie visiškai mus pavergia.
*Mūsų veiksmų pasekmes pirmučiausia sąlygoja ketinimai ar motyvai, o ne veiksmų mastas.
*Vienas dalykas yra pradėti dvasinę kelionę, o visai kitas - rasti savyje pakankamai kantrybės ir ištvermės, išminties, drąsos bei kuklumo ją baigti.
*Žmonės miršta taip, kaip gyveno.
 
[[Kategorija:Filosofija]]
Tik dėl to, kad pernelyg mylime save, mes imame nekęsti kančios, tačiau kančia objektyviai neegzistuoja ir randasi mūsų samonėje tik tada, kai mes jos stengiamės išvengti.
 
Kai ilgą laiką, daugelį gyvenimų, meldžiamės, siekiame, trokštame tiesos ir kai pakankamai apsivalo mūsų karma, įvyksta stebuklas: niekuomet su mumis nesiskiriantis vidinis mokytojas apsireiškia kaip "išorinis mokytojas", su kuriuo realiai susitinkame, tarytum kas būtų mostelėjęs burtų lazdele.
 
Nors idealizuojame laisvę, bet kai ją gauna mūsų įpročiai, jie visiškai mus pavergia.
 
Mūsų veiksmų pasekmes pirmučiausia sąlygoja ketinimai ar motyvai, o ne veiksmų mastas.
 
Vienas dalykas yra pradėti dvasinę kelionę, o visai kitas - rasti savyje pakankamai kantrybės ir ištvermės, išminties, drąsos bei kuklumo ją baigti.
 
Žmonės miršta taip, kaip gyveno.