Justinas Marcinkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
5 eilutė:
# Jei [[žmogus|žmonės]] nebūtų saulėmis, ką reikštų viena [[saulė]] aukštai danguje.
# Kada nors [[knyga|knygos]] atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui - nes kuo gi mes ginamės nuo [[tamsa|tamsos]] ir [[smurtas|smurto]] žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais.
# <...> kalbėti taip, tartum kiekvienas [[žodis]] būtų paskutinis.
# Kas ta mūsų taip dažnai linksniuojama žmogaus [[širdis]]? Ar ne [[praraja]], į kurią bijome ar nemokame atvirai ir tiesiai pažvelgti, o tuo labiau parodyti ją kitam? Vieniša, vieniša savo [[dorybė]]m ir [[yda|ydom]]. - ''Dienoraštis be datų''.
# Ką tai reiškia „[[gyvenimo prasmė]]“? Jos nėra atskirai nuo manęs ir nuo visuomenės, kurioje gyvenu. Vadinasi, tiktai išreikšdamas save vienu ar kitu [[darbas|darbu]], priimtinu, naudingu, reikalingu [[visuomenė|visuomenei]], aš deklaruoju savo individualų gyvenimo prasmės suvokimą.
eilutė 25 ⟶ 26:
# Visų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] [[veidas|veidai]]panašūs vienas į kitą. [[Skausmas|Skausmų]] veidai skirtingi. O [[laimė]] apskritai neturi veido. - ''Dienoraštis be datų''.
# [[Žmogus]] įgyja vertę tiktai realizuodamas savo kūrybinį ir moralinį turinį.
# [[Žmogus]] – kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas [[žmonija]]. Tiktai pažindami raides, pradedame skaityti.
# Žmogaus [[likimas]] iš tikrųjų yra jo dvasios likimas.
# [[Žmogus]] per [[skausmas|skausmą]], per [[kančia|kančią]], siekdamas katarsio, daugiau pažįsta, plačiau ir giliau pamato.