Abu'l Faradžas al Isfahanijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui.

# [[Siela]] be [[išmintis|išminties]] negyva. Bet jeigu ją praturtinsime [[mokslas|mokslu]], ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus.

# Visų skaudžiausias [[įžeidimas]] to, kuriam nesi padaręs nieko bloga.

# [[Vynas]] geriančiajam suteikia keturias savybes. Iš pradžių žmogus tampa panašus į [[povas|povą]] – jis pučiasi, jo judesiai grakštūs ir didingi. Paskui jis įgyja [[beždžionė]]s bruožų ir ima juokauti, visiems gerintis. Vėliau jis supanašėja su [[liūtas|liūtu]] ir pasidaro išdidus, pasitikintis savo jėgomis. Bet galiausiai jis virsta [[kiaulė|kiaule]] ir panašiai kaip ji voliojasi purve.