Pojūtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
3 eilutė:
# Niekas kitas neišgydys [[siela|sielos]], tik [[pojūtis|pojūčiai]], kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Pasaulį nušviečia ir daro pakenčiamą įprastas [[pojūtis]], kad kažkas sieja mus su juo, ir ypač pojūtis, kad kažkas sieja mus su kitais [[žmogus|žmonėmis]]. Ryšiai su kitais žmonėmis visuomet padeda mums eiti į priekį, nes jie visuomet numato plėtotę, ateitį, be to, gyvename taip, tarytum mūsų vienintelis uždavinys būtų kaip tik palaikyti ryšius su kitais žmonėmis. Tačiau būna dienų, kai suvokiame, jog tai anaiptol ne vienintelis mūsų uždavinys, ir ypač suvokiame, kad žmones su mumis sieja tik mūsų pačių valios pastangos, - liaukitės rašę ar kalbėję, nusišalinkite ir pamatysite, kaip jie išnyksta iš jūsų aplinkos, - kad dauguma žmonių iš tikro nuo jūsų nusigręžę (ne iš piktos valios, vien todėl, kad yra abejingi), o likusieji visuomet pasirengę nukreipti dėmesį į kitus dalykus; tokiomis dienomis suvoki, kiek atsitiktinių dalykų, aplinkybių žaismo susijusių su tuo, kas vadinama meile ar draugyste, ir tuomet [[pasaulis]] vėl nugrimzta į savo naktį, o mes - į tą didį šaltį, iš kurio žmogiškasis [[švelnumas]] valandėlei mus buvo ištraukęs. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# Pasitikėti neprotingais [[pojūtis|pojūčiais]] – prastų [[siela|sielų]] savybė. – [[Heraklitas]].
# Visas mūsų [[pažinimas]] prasideda nuo [[pojūtis|pojūčių]]. Įsivaizduojami daiktai, nepraėję pro pojūčius, tušti ir negimdo [[tiesa|tiesos]], nebent tik išmones. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].