Jonas Jablonskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
5 eilutė:
# [[Kalba|Kalboje]] [[tauta]] pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.
# Maža [[garbė]] svetimom [[kalba|kalbom]] kalbėti, didi [[gėda]] savos gerai nemokėti.
# Norint savo [[kalba|kalbos]] išmokti ir eiti paskui - su savo plunksna - į [[žmogus|žmones]], reikia mokėti pirmiausia žmonių dainos, pasakos, priežodžiai suprasti ir jų kalbos turtais brangenybėmis stebėtis.
# [[Tauta|Tautos]] [[daina|dainų]] [[kalba]] - neišsakoma galybė. Ji žmogaus [[širdis|širdį]] veria, gaivina, [[žmogus|žmogų]] į aukštybes kelia, ir klausomės jos - nemurmėdami, grožėdamies.
# [[Tauta|Tautos]] [[kalba]] yra ne vienų jos [[žodis|žodžių]], gražių ir negražių, rinkinys - ne pats jo žodynas. Tautos kalba yra visa, kas atskiriesiems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda.