Tėvas Stanislovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kas yra [[džiaugsmas]]? Vidinė harmonija. Ją labai retai pajuntame, nes esame pikti arba pavydūs, arba neskaistūs. Okai retkarčiais viso šito atsikratome, apima [[ramybė]]. Tada ir pajuntame [[džiaugsmas|džiaugsmą]], o kur džiaugsmas, ten ir [[laimė]]. O didžiausias džiaugsmas, kai gali ką nors nuveikti.

# Koks prasmingas taptų [[laikas]], skirtas ne sandoriams, ne posėdžiams, ne televizoriui, o artimam [[žmogus|žmogui]].

# Mes turime ugdyti [[kantrybė|kantrybę]] ir [[ištvermė|ištvermę]].

# Mums reikia [[darbas|dirbančių]], o ne rėkiančių.

# Nebūkime [[abejonė|abejingi]] [[melas|melo]] ir [[smurtas|smurto]] ideologijai.

# Pirmiausia užteršėme orą, vandenį, dirvožemį, o dabar – sielą, žinias ir mintis, vaizdinę kalbą. Trūksta [[padorumas|padorumo]], lengvai patikima šarlatanais, burtininkais, apsiskelbusiais turinčiais paslaptingų ryšių su kosmoso galiomis. Kasdien skaitomi horoskopai, niekas nedrįsta iš jų pasišaipyti.

# [[Spauda|Spaudoje]] daug begėdiškumo, neapykantos, brutalumo, smurto. Reklamuojama, kas randasi tarpvietėse, mėšlynuose, degradavusių alkoholikų ir narkomanų landynėse.

# Tik [[Dievas]] mato [[širdis]], o [[žmogus]] – tik [[veidas|veidą]].

# Visuomenėje per daug [[liūdesys|liūdesio]], [[netikrumas|netikrumo]], [[neviltis|nevilties]], žmonės praradę pusiausvyrą. Gydytojai turi padėti žmonėms susigražinti [[tikėjimas|tikėjimą]] ir [[viltis|viltį]] šviesesne ateitimi, kad išnyktų [[nuobodulys]].

# Visuomenėje per daug [[liūdesys|liūdesio]]. Žmonės praradę [[viltis|viltį]] ir [[tikėjimas|tikėjimą]] šviesesne [[ateitis|ateitimi]], jie nusivylę, juos slegia [[baimė]] ir [[neviltis]]. Mes turime juos ištraukti iš baimės ir nevilties, išvaduoti iš nuobodulio, sugrąžinti jiems tikėjimą šviesesne ateitimi. Mes turime atgimti dvasiškai, pakelti žmonių dvasią.