Heinrichas Heinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
3 eilutė:
[[Vaizdas:Heinrich-heine 1.jpg|thumb|Heinrichas Heinė]]
== Sentencijos ==
===Apie žmogų===
# Aš matau, kad [[žmogus|žmonės]] kvaili, kai skundžiasi didelėmis [[kančia|kančiomis]]. [[Skausmas]] ne toks didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.
# Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]].
# Kiekvienas [[žmogus]] tai [[pasaulis]]. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio [[istorija]].
# Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; dykūno veidą nuolat niaukia [[nepasitenkinimas|nepasitenkinimo]] ir apatijos [[šešėlisapatija|apatijos]] šešėlis.
# Ribotas, bet sąžiningas [[žmogus]] dažnai mato kiaurai visas pačių apsukriausių verteivų [[suktybė|suktybes]].
# [[Veikla]] neužimtas [[žmogus]] niekuomet negali džiaugtis didele [[laimė|laime]].
# Visi sveiki [[žmogus|žmonės]] myli [[gyvenimas|gyvenimą]].
===Kitos===
# [[Butelys|Buteliuose]] aš matau [[baisybė|baisybes]], kurias sukels jų turinys: tarytum regėčiau indus su išsigimėliais, gyvatėmis ir embrionais gamtos mokslų muziejuje.
# Cezaris arba niekas.
# [[Gamta]] kaip didis poetas sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą.
# Gerasis susiranda žemėje [[rojus|rojų]], o piktasis čia iš anksto mėgaujasi savo [[pragaras|pragaru]].
# Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]].
# [[Gerumas]] vertingesnis už [[grožis|grožį]].
# [[Išmintis|Išmintingi]] žmonės apgalvoja savo [[mintis]], kvaili jas pagarsina.
eilutė 14 ⟶ 21:
# [[Kančia|Kančios]], nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį [[skausmas|skausmą]].
# Kiekvienos [[epocha|epochos]] savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos [[pažanga]].
# Kiekvienas [[žmogus]] tai [[pasaulis]]. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio [[istorija]].
# Kupina [[šiluma|šilumos]] ir [[ištikimybė]]s [[mirtis]] yra geriau negu šaltas, neištikimas [[gyvenimas]].
# [[Kvailys]] tas, kuris mėgina pridengti savo [[menkystė|menkystę]] protėvių [[nuopelnas|nuopelnais]].
eilutė 20 ⟶ 26:
# [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų [[aistra|aistrų]]. Bet jos visa įveikianti [[jėga]] - begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]].
# Nepaklusti jokiam [[įstatymas|įstatymui]] - vadinasi, neturėti visų patikimiausios [[apsauga|apsaugos]], nes įstatymai turi mus ginti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs pačių.
# Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai laimingas; dykūno veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos [[šešėlis]].
# Paprastai šlovinamas [[dramaturgas]], gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo [[šlovė|šlove]].
# [[Pasaulis|Pasaulio]] [[didingumas]] visuomet adekvatus [[dvasia|dvasios]] didingumui.
# Ribotas, bet sąžiningas [[žmogus]] dažnai mato kiaurai visas pačių apsukriausių verteivų [[suktybė|suktybes]].
# [[Siela|Sielos]] kūriniai amžini ir pastovūs, o [[kritika]] – kažkas kintančio. Ji kyla iš savo meto pažiūrų.
# [[Sumanymas|Sumanymų]] ir [[jausmas|jausmų]] atžvilgiu [[jaunystė]] nesavarankiška, todėl mirtimi ir jausmu ypač aprėpia tiesą.
# [[Talentas]] mėgdžioja [[gamta|gamtą]] ir analitiškai kuria tai, ką [[genijus]] kuria sintetiškai, bet dar charakterių tarp vienų ir kitų.
# [[Tarnas|Tarnai]], neturintys [[ponas|pono]], nėra laisvi žmonės – liokajystė tūno jų [[siela|sieloje]].
# [[Veikla]] neužimtas žmogus niekuomet negali džiaugtis didele [[laimė|laime]].
# Visi sveiki žmonės myli [[gyvenimas|gyvenimą]].
[[Kategorija:vokiečiaiVokiečiai|!Heinrichas Heinė Heinrichas]]
[[Kategorija:rašytojaiRašytojai|!Heinrichas Heinė Heinrichas]]
[[Kategorija:poetaiPoetai|!Heinrichas Heinė Heinrichas]]
[[Kategorija:1797|G!Heinrichas Heinė Heinrichas]]
[[Kategorija:1856|M!Heinrichas Heinė Heinrichas]]
[[Kategorija:Copyright|!1856Heinė Heinrichas]]
 
[[bs:Heinrich Heine]]