Skausmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
1 eilutė:
==Aforizmai==
# Kai kas ir ant laužo džiūgauja, triumfuoja ne todėl, kad įveikė [[skausmas|skausmą]], o todėl, kad nejaučia jo ten, kur tikėjosi.
# [[Malonumas]] skirtas gražiam kūnui, o [[skausmas]]
# [[Meilė]] saldina [[širdis]], [[skausmas]] jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių.
==Patarlės==
# Pasidalintas [[skausmas]]
# [[Skausmas|Skausmo]] nei sėja, nei pjauna.
# [[Skausmas|Skausmo]] neragavęs, [[laimė]]s nepažinsi.
==Priežodžiai==
# Be [[skausmas|skausmo]] nėra [[džiaugsmas|džiaugsmo]].
# Kitas [[skausmas|skausmų]] nesumažins.
# Koks [[skausmas]], toks ir dejavimas.
# Svetimo [[skausmas|skausmo]] nepasisavinsi.
==Sentencijos==
# [[Skausmas]], kitaip nei [[malonumas]], nesidangsto kauke.
# Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis [[kančia|kančiomis]]. [[Skausmas]] ne toks didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.
# [[Dievas]] atėjo numirti ant Kryžiaus, nes pavydėjo mums mūsų [[skausmas|skausmo]]. Tas keistas žvilgsnis, dar netapęs jo žvilgsniu.
# [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,/ Audrina protą [[kančia]] maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]].
# [[Kančia|Kančios]], nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį [[skausmas|skausmą]].
# Ne [[malonumas]], o [[skausmas|skausmo]] nebuvimas rūpi [[išminčius|išminčiui]].
# Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos [[skausmas|skausmu]], o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Pirma ateina [[skausmas]], tik tada [[pinigai]].
# Praėjęs skausmas
# [[Skausmas]] yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk [[valia|valią]] tą vaizdinį pakeisti, jį atmesk, liaukis skundęsis, ir skausmas dings.
# Vienos vienintelės isteriškos išsilavinusios patelės [[skausmas|skausmo]] naktis nė iš tolo neprilyginama su [[kančia|kančiomis]] visų tų gyvūnų, kuriuos žmonės, ieškodami atsakymų į mokslo klausimus, klausinėjo peilio ašmenimis.
# Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur [[žmogus]] pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo [[rankos]], ir [[širdis]] privalo ką nors pridengti nuo [[skausmas|skausmo]], [[prievarta|prievartos]], [[melas|melo]], kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia [[pareiga]].
# [[Žmogus]] per [[skausmas|skausmą]], per [[kančia|kančią]], siekdamas katarsio, daugiau pažįsta, plačiau ir giliau pamato.
==Nuorodos==
{{wikipedia}}
|