Imanuelis Kantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Immanuel Kant (painted portrait).jpg|thumb|right|Imanuelis Kantas]]

===Apie gyvenimą===

# Kai dingsta [[teisingumas]], nelieka nieko, kas žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]] padarytų vertingą.

# [[Melas]] yra [[pažeminimas]] ir tartum savo žmogiškojo [[orumas|orumo]] sunaikinimas.

# [[Melas|Melo]] priežastimi gali būti ir [[lengvabūdiškumas]] arba netgi [[geraširdiškumas]]; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus [[nusikaltimas]] sau pačiam ir [[niekšybė]], kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.

===Apie protą===

# Dailioji lytis turi lygiai tiek pat proto kaip ir vyriškoji, tik tas jos [[protas]] yra dailus, o mūsasis vadintinas giliuoju.

# Du dalykai pripildo mano [[protas|protą]] nuolat didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės... Žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje.

# [[Istorija]] žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo [[protas|protą]]. Vienas [[žmogus]] per gyvenimą to negeba.

# Išdrįsk būti, protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]].

# Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį.

# Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą.

# [[Žmogus]] yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas šeimininkas.

# [[Žmogus]] žmogui turi būti savaiminis [[tikslas]], o ne priemonė siekti savo tikslų.

# [[Žmogus|Žmogų]] vadina [[blogis|blogu]] ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais.

# [[Dorovė]] turi būti [[charakteris|charakterio]] pagrindas.

# Du dalykai pripildo [[siela|sielą]] vis didesnio nustebimo ir pagarbumo, kuo dažniau ir ilgiau mes apie juos samprotaujame; tai - žvaigždžių dangus virš manęs ir dorovinis dėsnis manyje.

# [[Įstatymas]], slypintis mumyse, vadinasi [[sąžinė]]. Sąžinė iš teisybės yra mūsų poelgių derinimas su šiuo įstatymu.

# Kai kalbame apie dorovinę [[vertybė|vertybę]], mums rūpi ne poelgiai, kuriuos matome, o vidiniai jų principai, kurių nematome.

# Kiekviename gamtos [[mokslas|moksle]] esama tiek [[tiesa|tiesos]], kiek esama [[matematika|matematikos]].

# [[Mokslas]] yra organizuotas žinojimas. [[Išmintis]] yra organizuotas gyvenimas.

# [[Poelgis|Poelgio]] grožį pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokio įtampos.

# Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra [[tinginystė]].

# [[Vedybos|Vedybinio]] gyvenimo jungiama pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę.

# Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]].

{{wikipedia}}