Žanas Žakas Ruso: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Image:Jean-Jacques_Rousseau_%28painted_portrait%29.jpg|thumb|200px|right|Žanas Žakas Ruso]]

==Sentencijos==

# Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]].

# Žmogaus [[auklėjimas]] prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. [[Patirtis]] ankstesnė už mokymąsi.

# Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai pratimai kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam.

# Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]].

# [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti.

# Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku.

# Kas dėl savo naudos galėtų apgauti [[draugas|draugą]], neturi teisės į [[draugystė|draugystę]].

# Nežinau piktesnio žmonių [[priešas|priešo]] kaip „visų [[draugas]]“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką.

# Pavojingesni veidmainiški [[draugas|draugai]] negu [[priešas|priešai]].

# Didžiausią [[garbė|garbę]] pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.

# [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis.

# Žmogaus [[garbė]] nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas [[gyvenimas]], ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui.

# Labiausiai rūpinamės [[gyvenimas|gyvenimu]] jam prarandant savo [[vertė|vertę]]; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni.

# Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi.

# Pats [[gyvenimas]] nieko nereiškia; jo [[vertė]] priklauso nuo to, kaip jis vartojamas.

# [[Išmintis|Išmintingam]] [[žmogus|žmogui]] vienodai nedera tiek besaikis [[džiūgavimas]], tiek beviltiškas [[aimanavimas]].

# [[Išmintis|Išmintingas]] [[įstatymas|įstatymų]] leidėjas pradeda ne nuo įstatymų leidybos, o nuo jų tinkamumo konkrečiai visuomenei tyrimo.

# [[Jaunystė]] – laikas kaupti [[išmintis|išmintį]], [[senatvė]] – laikas ją taikyti.

# [[Dorybė]] neatneša [[laimė]]s, bet moko mėgautis ja, jei ji yra.

# Jeigu [[tuštybė]] suteikė kam nors [[laimė|laimę]], tai, matyt, šis buvo [[kvailys]].

# Niekas negali būti [[laimė|laimingas]] negerbdamas savęs.

# Darbuokis, kad patirtum [[malonumas|malonumą]].

# Kur [[malonumas|malonūs]] dalykai gali būti pakeičiami naudingais, beveik visuomet laimi malonūs.

# [[Malonumas|Malonumo]] sustiprinimo paslaptis – mokėjimas juo naudotis saikingai.

# Didžiausi dorybingumo [[žygdarbis|žygdarbiai]] atlikti iš [[meilė]]s [[tėvynė|tėvynei]].

# Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti.

# Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės...

# Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti.

# Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]].

# Norite išlavinti [[mokinys|mokinio]] [[protas|protą]] – lavinkite jo [[kūnas|kūną]] ir [[jėga|jėgą]], kuria remiasi protas, saugokite [[sveikata|sveikatą]], siekite [[stiprybė]]s.

# Pačiame [[blogis|blogyje]] rasti nuo jo apsisaugojančią priemonę, kad [[protas]], kuris žmogų nuvedė blogais keliais, atves jį prie [[žmoniškumas|žmoniškumo]].

# [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]].

# [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą.

# [[Akcentas]] – [[kalba|kalbos]] siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo.

# [[Pasitikėjimas]] išaukština mūsų [[siela|sielą]].

# Vienas iš gerų [[poelgis|poelgių]] pranašumų yra tas, kad jie išaukština [[siela|sielą]] ir nuteikia ją dar geresniems [[darbas|darbams]].

# Būk [[teisingumas|teisingas]] ir būsi [[laimė|laimingas]].

# Geriausias atpildas už [[teisingumas|teisingumą]] – tai suvokimas, jog teisingai pasielgta.

# Pavojingiausia [[teisingumas|teisingumo]] povandeninė uola – išankstinis nusistatymas.

# Leiskite vaikystei subręsti [[vaikystė]]je.

# Mylėkite [[vaikystė|vaikystę]], būkite dėmesingi jos žaidimams ir pramogoms, jos mažam instinktui! Kas iš jūsų neapgailestavo to amžiaus, kai lūpos nepaliauja šypsotis, kai siela nuolat džiaugiasi pasauliu?

# Tik viena [[dorovė|dorovingumo]] pamoka tinka [[vaikystė|vaikystei]] ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga.

# Ar žinote, kokiu tikriausiu būdu galite padaryti savo [[vaikas|vaiką]] nelaimingą? Jis turi įprasti, kad būtų tenkinami visi jo [[noras|norai]].

# [[Gamta]] nori, kad [[vaikas|vaikai]] būtų vaikais pirma negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti šią tvarką, tai sukursime per greit nokstančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs ir netrukus pradės gesti: atsiras jauni daktarai ir seni vaikai.

# Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]].

# Daug kalba tie žmonės, kurie mažai [[žinojimas|žino]], o tie, kurie žino daug, kalba mažai.

# Mažai [[žinojimas|žinantys]] žmonės daug [[kalbėjimas|kalba]], o daug žinantys – mažai.

# [[Žinojimas|Žinoti]] tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.

# [[Žmogus|Žmonės]] klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską [[žinojimas|žiną]].

# Blogiausias [[žmogus]] tas, kuris visiškai atsiskiria nuo kitų ir gražiausius širdies lūkesčius skiria sau.

# [[Girtavimas]] žemina [[žmogus|žmogų]], atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia gyvuliu.

# [[Žmogus]] labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau žmonijos.

# [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]].

# Blogai pasielgę mes imame kankintis ne tuoj pat, o ilgainiui tai prisiminę, nes tas atsiminimas negęsta.

# [[Draugystė]], net ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti.

# Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]].

# [[Kvailys|Kvailiai]] nebūna drovūs, nors [[drovumas]] ir įgauna visus kvailybės pavidalus.

# [[Melas|Meluoti]] pačiam sau savo naudai – [[klastotė]], meluoti kito naudai – [[falsifikacija]], meluoti siekiant pakenkti – [[šmeižtas]]; tai žalingiausias [[melas]].

# Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis.

# Papirkti [[liaudis|liaudies]] neįmanoma, bet kartais pavyksta ją apgauti.

# Piktnaudžiavimas [[skaitymas|skaitymu]] žlugdo [[mokslas|mokslą]]. Besaikis skaitymas ugdo tik pernelyg savimi pasitikinčius nemokšas.

# [[Prievarta]] sukūrė pirmuosius [[vergas|vergus]], [[bailumas]] juos įamžino.

# Sąžiningas smulkių kasdieninių [[pareiga|pareigų]] vykdymas reikalauja ne mažiau [[valia|valios]] negu herojiški žygiai.

# Viskam galima atsispirti, tik ne [[gerumas|gerumui]].

# Žinoti tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.

{{wikipedia}}