Akselis Miuntė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Axel Munthe.jpg|thumb|Akselis Miuntė]]

===Apie mirtį===

# Juk [[mirtis|mirštame]] tik mes, žmonės.

# Man nepatinka jūsų [[kunigas|kunigai]]. Tai jie išmokė žmones bijoti mano prisiartinimo, prigąsdinę juos [[amžinybė|amžinybe]] ir [[pragaras|pragaro]] ugnimi. Tai jie nuplėšė man nuo pečių sparnus, subjaurojo švelnų veidą ir, pavertę šlykščia [[giltinė|giltine]], privertė tartum vagį sėlint nuo vieno namo prie kito su dalgiu rankoje ir šokti Danse Macabre ant freskų vienuolynų sienose drauge su jų šventaisiais ir nusidėjėliais. Aš neturiu nieko bendro nei su jų dangumi, nei su jų pragaru. Aš - [[gamta|gamtos]] dėsnis. [Mirties žodžiai herojui].

# [[Mirtis]] - [[Gyvybė]]s teikėja, Gyvybės naikintoja, pradžia ir galas.

# [[Mirtis]] ne tokia žiauri kaip mes.

# [[Žmogus]] negalėtų pakelti [[gyvenimas|gyvenimo]], jei žinotų savo [[mirtis|mirties]] valandą.

===Kitos===

# [[Akis|Akys]] neklysta, kol pasikliaujama savo paties, o ne kitų akimis.

# Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja [[kaina]], yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikra, naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apseiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau negu turtuolis. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo - štai ir viskas, ko reikia [[žmogus|žmogui]], kol jis turi pats save.