Antikiniai posakiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Akvara (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė:
ACHILO KULNAS
*žmogaus [[silpnybė]], sužeidžiamojipažeidžiama vieta. Achilas - Trojos karo graikų karžygys, Homero „Iliados“ personažas;, jokurio kūne buvusibuvo tik viena sužeidžiamapažeidžiama kūno vieta – kulnas. Už kulno Achilą laikiusi motina Tetidė, kai maudė Stikso upės vandenyje.
 
ALFA IR OMEGA
6 eilutė:
 
ARIADNĖS SIŪLAS
*išeitis iš sunkios padėties; kilo iš gr. mito apie Ariadnę - sen. graikų mitų heroję, Kretos valdovo MinoMinojo duktędukterį, davusią Tesėjui siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs Minotaurą, pagalgalėtų siūlą galėtųnepasiklysdamas išeiti iš Labirinto.
 
AUGIJOAUGĖJO ARKLIDĖS
*tai, kas labai užleista, netvarkinga, užteršta ir labai sunku sutvarkyti; pagal gr. mitą apie karaliaus Augijo arklides, kurios buvo daug metų nevalytos ir kurias Heraklis išvalė per dieną (paleidonukreipė per jas upėsAlfėjo srovęir Penėjo upių vagas).
 
AUKSO AMŽIUS
* Senovės [[žmogus|žmonės]] tikėjo, kad praėję [[metai]]laikas nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstytiskirstomas į tris vienas į kitą nepanašius [[amžius]]. Jų gyvenamasisEsamasis laikotarpis — "geležies amžius" — žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvobuvęs "vario amžius" — irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo "aukso amžius". Tuomet žmonės gyvenogyvenę nerūpestingai, jiems nieko netrūkonetrūkę, jie buvobuvę laimingi. TuometAnot nebuvosenovės neipoetų graiko [[įstatymasHesiodas|įstatymųHesiodo]], neiromėno [[karasOvidijus|karųOvidijaus]], tuomet nebuvę nei [[badasįstatymas|badoįstatymų]], nei [[nusikaltimaskaras|nusikaltimųkarų]]., Taip rašė senovės poetai: graikasnei [[Heziodasbadas|bado]], romėnasnei [[Ovidijusnusikaltimas|nusikaltimų]].
 
Senovės žmonių naivus tikėjimas "aukso amžiaus" gerove seniai užmirštas, bet žodžius "aukso amžius" mes ir dabar sakome, norėdami išreikšti klestėjimo laikotarpį (kultūros, mokslo, prekybos, verslo ir t.t.).
20 eilutė:
 
DAMOKLO KARDAS
* nuolat gresiantis [[pavojus]]; pasak gr.graikų mito, Sirakūzų tironas Dionisijas, norėdamas parodyti tariamąją valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą greta, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą.
 
DANAJŲ DOVANOS
* bloga užmačia duota [[dovana]], pražūtinga tam, kas ją yra gavęs; pagal sen. graikų mitą, apie medinįmediniame arklįarklyje, kurį Trojaitrojiečiams padovanojo danajai (graikai), slėpėsi arklio vidujekariai, buvę danajaikurie atidarė saviškiams Trojos vartus, ir ji buvo nugalėta.
 
DUONOS IR ŽAIDIMŲ!
* "Panem et circenes!" Duonos(duonos ir žaidimų!" — šaukė Romos minia, reikalaudamat. iš savo valdovųy. nemokamo maisto ir nemokamų pasilinksminimų) dėl to,Romos kadpaprastų žmonėsžmonių remtųreikalavimas valdovus.valdantiesiems, Tokiųkurie šūkiųpo tenkato išgirstitikėdavosi irprastuomenės politinės dabarparamos.
 
EZOPO KALBA
* Užmaskuotas [[mintis|minčių]] reiškimo būdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikųgraikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais.
GAUSYBĖS RAGAS
*Vos tik gimęs Dzeusas buvo paslėptas oloje, kur jį savo pienu išmaitino šventoji ožka AmolfėjaAmaltėja. Taip buvo padaryta todėl, kad DzeusoMat tėvas Kronas norėjo sunaikinti savopraryti sūnų ir įpėdinį, suėsti jįDzeusą kaip jau buvo suėdęsir kitus savo vaikus. DėkingasVėliau Dzeusas, tapęs svarbiausiu ir vyriausiu dievu, atsidėkodamas paėmė AmolfėjąAmaltėją į dangų. O savo auklėtojoms nimfoms jis padovanojo vieną ožkos ragą: iš to rago byrėjo viskas, ko reikėjo nimfoms. Šis ragasJis buvo pavadintas "gausybės ragu". Toks pasakymas dabar vartojamas norint pasakyti, kad gėrybės pilasi neužtarnautai, veltui.
 
GIEDOTI DITIRAMBUS
* 1. sen. graikų ekstazinio pobūdžio chorinė daina dievo Dioniso garbei; 2. perdėtas, nenatūralus gyrimas.
 
GORDIJAUSGORDIJO MAZGAS
* nepaprastai painus reikalas; pagal gr. mitą, FrygijosFrigijos karalius Gordijas pririšęs painiu mazgu ratų jungą prie grąžulo; orakulo pranašavimu, žmogus, išnarpliojęs mazgą, turėjęs tapti pasaulio valdovu; Aleksandras Makedonietis, užuot atnarpliojęs, perkirtęsperkirto mazgą kardu.
 
HEROSTRATO ŠLOVĖ
44 eilutė:
 
IKARO SKRYDIS
* drąsūs rizikingi ieškojimai. Ikaras - graikų mit.mito personažas; bėgdamas iš MinoMinojo nelaisvės tėvo Dedalo padirbtais iš vaško ir plunksnų sparnais, per arti priskrido prie Saulėssaulės; sparnų vaškui ištirpus nukrito į jūrą ir nuskendo.
 
ILSĖTIS ANT LAURŲ, LAURŲ VAINIKAS, HEROSTRATO LAURAI
* GraikaiAnot sukūrėgraikų mitą:mito, nenorėdamanegalėdama taptipabėgti nuo persekiotojo dievo Apolono žmona, nimfa DafnaDafnė pabėgo nuo jo ir pavirto lauro medeliumedžiu. Nuo to laiko šis medelismedis tapoApolonui poezijos ir meno dievo Apolono)svarbiausias medeliuaugalas. Lauro šakomis ir vainikais imta apdovanoti pradžioje poezijos, muzikos, o paskuivėliau ir sportinių varžybų nugalėtojus. Vėliau taip buvo pagerbiami ir karvedžiai. "Ilsėtis ant laurų" — nustoti siekus naujų laimėjimų, pasitenkinti tuo, kas pasiekta. Pasakymas "Herostrato laurai" turi- juodospiktadariška šlovė, piktadariškosžr. šlovėsHerostrato prasmęšlovė.
MEDŪZOS ŽVILGSNIS
* Medūzos — jūros gyvūnai, panašūs į drebučius. Jos gražios, tačiau skaudžiai dilgina. Bet kalbama ne apie tokias medūzas. Senovės graikų pasakosemitų Medūza buvo kur kas baisesnė.
 
Jų buvo trysTrys seserys — gorgonos,gorgonės buvo pabaisos žvėries ausimis, varinėmis kanopomis, vietoj plaukų — gyvatės. Baisiausia gorgonagorgonė buvo Medūza. Niekas nežino, kaip ji atrodė. Kiekvienas, pažvelgęs į ją, virsdavo akmeniu. Net senovės didvyrisDidvyris Persėjas nugalėjo ją ne jėga ir drąsa, o apsukrumu. Smogdamas jai, jis nežiūrėjo į pabaisą, otik į jos atvaizdą blizgančiame vario skyde. Prie šio skydo jis vėliau pritvirtino užmuštos Medūzos galvą. Ji ir tada paversdavo į akmenis tuos, kurie į ją pažvelgdavo.
 
Jei jums kas nors pasakys apie žmogų, kad jo žvilgsnis kaip Medūzos, tikėkitės nemalonumų: į akmenį nepavirsite, bet vargu ar tas žmogus jums patiks.
LAUKTI (ATIDĖLIOTI) IKI GRAIKIŠKŲ KALĖDŲKALENDŲ
* Senovės Romoje kalėdomiskalendomis vadindavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Kaskart tokią dieną paskelbdavo žyniai. Iš čia kilęs žodis "kalendorius". PatysGraikai romėnaikalendų skaičiuodavo dienas pagal graikiškas kalėdas: pagal jas atsiskaičiuodavo su skolomis, vykdydavo pasižadėjimusneturėjo. OTodėl štai"laukti gyvenantysiki Romojegraikiškų graikaikalendų" laikoreikšdavo pagal"laukti kalėdasiki neskaičiuodavobegalybės".
LAUKTI (ATIDĖLIOTI) IKI GRAIKIŠKŲ KALĖDŲ
* Senovės Romoje kalėdomis vadindavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Kaskart tokią dieną paskelbdavo žyniai. Iš čia kilęs žodis "kalendorius". Patys romėnai skaičiuodavo dienas pagal graikiškas kalėdas: pagal jas atsiskaičiuodavo su skolomis, vykdydavo pasižadėjimus. O štai gyvenantys Romoje graikai laiko pagal kalėdas neskaičiuodavo.
 
Todėl žodžiai "laukti iki graikiškų kalėdų" reikšdavo "laukti iki begalybės".
 
NEMEZIDĖSNEMESIDĖS RANKA
* teisingas atpildas. NemezidėNemesidė - sen. graikų teisingumo, atpildo deivė.
 
NESANTAIKOS OBUOLYS
* Pelėjas ir FetidaTetidė, Achilo tėvai, pamiršonepakvietė į savo vestuves pakviesti nesantaikos deivędeivės EridęEridės. EridėŠi labai įsižeidė ir ant puotos stalo numetė auksinį obuolį., Antant jokurio buvo užrašyta: "Pačiai gražiausiaiGražiausiai". KiloTrys didelisdeivės ginčasHera, tarpAtėnė trijųir deivių:Afroditė Herossusiginčijo, Atėnėskuri gražiausia, ir Afroditės. Ginčo teisėjuginčą buvo išrinktas jaunuolis,pavesta varduišspręsti ParisPariui, Trojos karaliaus Priamo sūnussūnui.
 
Paris atidavė obuolį papirkusiai jį Afroditei, kuri už tai privertė gražuolę ElenąHelenę pamilti jaunuolį. JiŠi pametė vyrą ir išvyko į Troją. GraikaiDėl to graikai pradėjo ilgametį Trojos karą su Troja. Taigi Eridės obuolys sukėlė nesantaiką. Dabar "nesantaikos obuolys" reiškia bet kokią ginčų priežastį.
 
PANDOROS SKRYNIA
eilutė 82 ⟶ 79:
PROMETĖJO UGNIS (LIEPSNA)
* nuolatinis vidinis veržimasis, siekimas aukštų mokslo, meno tikslų: talentas, gabumai. Prometėjas - senovės graikų mitinė būtybė – titanas, pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir kitų dalykų.
 
SCILĖ IR CHARIBDĖ
* „būti tarp Scilės ir Charibdės“ - padėtis, kai iš abiejų pusių gresia pavojus. Scilė ir Charibdė - sen. graikų mit. būtybės – 2dvi pabaisos, gyvenančios pakrantės uolose abipus dabartinio Mesinos sąsiaurio ir ryjančios jūrininkus.
 
SFINKSO MĮSLĖ
* labai sunkus uždavinys. SfinksasSfinga - sen. graikų mitų būtybė – sparnuota pabaisa (moteris su liūtės liemeniu), prie Tėbų vartų kiekvienam praeiviui užmindavusi mįslę: "Kas ryte vaikšto keturiomis, dieną dviem, vakare trimis kojomis?", kurią įminė tik Tėbų karaliaus sūnus EdipasOidipas: "Žmogus vaikystėje šliaužioja keturiomis, paskui vaikšto dviem kojomis, senatvėje vaikšto pasiramsčiuodamas lazda".
 
SIZIFO DARBAS
eilutė 97 ⟶ 94:
 
TANTALO KANČIOS
* nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas - sen. graikų mitų personažas –mitinis Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį.
 
TERA INKOGNITA (TERRA INCOGNITA)
* lot. nežinoma žemė. Neištirta sritis, nesuprantamas dalykas.