Antikiniai posakiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

*žmogaus [[silpnybė]], sužeidžiamojipažeidžiama vieta. Achilas - Trojos karo graikų karžygys, Homero „Iliados“ personažas;, jokurio kūne buvusibuvo tik viena sužeidžiamapažeidžiama kūno vieta – kulnas. Už kulno Achilą laikiusi motina Tetidė, kai maudė Stikso upės vandenyje.

*išeitis iš sunkios padėties; kilo iš gr. mito apie Ariadnę - sen. graikų mitų heroję, Kretos valdovo MinoMinojo duktędukterį, davusią Tesėjui siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs Minotaurą, pagalgalėtų siūlą galėtųnepasiklysdamas išeiti iš Labirinto.

AUGIJOAUGĖJO ARKLIDĖS

*tai, kas labai užleista, netvarkinga, užteršta ir labai sunku sutvarkyti; pagal gr. mitą apie karaliaus Augijo arklides, kurios buvo daug metų nevalytos ir kurias Heraklis išvalė per dieną (paleidonukreipė per jas upėsAlfėjo srovęir Penėjo upių vagas).

* Senovės [[žmogus|žmonės]] tikėjo, kad praėję [[metai]]laikas nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstytiskirstomas į tris vienas į kitą nepanašius [[amžius]]. Jų gyvenamasisEsamasis laikotarpis — "geležies amžius" — žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvobuvęs "vario amžius" — irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo "aukso amžius". Tuomet žmonės gyvenogyvenę nerūpestingai, jiems nieko netrūkonetrūkę, jie buvobuvę laimingi. TuometAnot nebuvosenovės neipoetų graiko [[įstatymasHesiodas|įstatymųHesiodo]], neiromėno [[karasOvidijus|karųOvidijaus]], tuomet nebuvę nei [[badasįstatymas|badoįstatymų]], nei [[nusikaltimaskaras|nusikaltimųkarų]]., Taip rašė senovės poetai: graikasnei [[Heziodasbadas|bado]], romėnasnei [[Ovidijusnusikaltimas|nusikaltimų]].

* nuolat gresiantis [[pavojus]]; pasak gr.graikų mito, Sirakūzų tironas Dionisijas, norėdamas parodyti tariamąją valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą greta, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą.

* bloga užmačia duota [[dovana]], pražūtinga tam, kas ją yra gavęs; pagal sen. graikų mitą, apie medinįmediniame arklįarklyje, kurį Trojaitrojiečiams padovanojo danajai (graikai), –slėpėsi arklio vidujekariai, buvę danajaikurie atidarė saviškiams Trojos vartus, ir ji buvo nugalėta.

* "Panem et circenes!" Duonos(duonos ir žaidimų!" — šaukė Romos minia, reikalaudamat. iš savo valdovųy. nemokamo maisto ir nemokamų pasilinksminimų) dėl— to,Romos kadpaprastų žmonėsžmonių remtųreikalavimas valdovus.valdantiesiems, Tokiųkurie šūkiųpo tenkato išgirstitikėdavosi irprastuomenės politinės dabarparamos.

* Užmaskuotas [[mintis|minčių]] reiškimo būdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikųgraikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais.

*Vos tik gimęs Dzeusas buvo paslėptas oloje, kur jį savo pienu išmaitino šventoji ožka AmolfėjaAmaltėja. Taip buvo padaryta todėl, kad DzeusoMat tėvas Kronas norėjo sunaikinti savopraryti sūnų ir įpėdinį, suėsti jįDzeusą kaip jau buvo suėdęsir kitus savo vaikus. DėkingasVėliau Dzeusas, tapęs svarbiausiu ir vyriausiu dievu, atsidėkodamas paėmė AmolfėjąAmaltėją į dangų. O savo auklėtojoms nimfoms jis padovanojo vieną ožkos ragą: iš to rago byrėjo viskas, ko reikėjo nimfoms. Šis ragasJis buvo pavadintas "gausybės ragu". Toks pasakymas dabar vartojamas norint pasakyti, kad gėrybės pilasi neužtarnautai, veltui.

GORDIJAUSGORDIJO MAZGAS

* nepaprastai painus reikalas; pagal gr. mitą, FrygijosFrigijos karalius Gordijas pririšęs painiu mazgu ratų jungą prie grąžulo; orakulo pranašavimu, žmogus, išnarpliojęs mazgą, turėjęs tapti pasaulio valdovu; Aleksandras Makedonietis, užuot atnarpliojęs, perkirtęsperkirto mazgą kardu.

* drąsūs rizikingi ieškojimai. Ikaras - graikų mit.mito personažas; bėgdamas iš MinoMinojo nelaisvės tėvo Dedalo padirbtais iš vaško ir plunksnų sparnais, per arti priskrido prie Saulėssaulės; sparnų vaškui ištirpus nukrito į jūrą ir nuskendo.

* GraikaiAnot sukūrėgraikų mitą:mito, nenorėdamanegalėdama taptipabėgti nuo persekiotojo dievo Apolono žmona, nimfa DafnaDafnė pabėgo nuo jo ir pavirto lauro medeliumedžiu. Nuo to laiko šis medelismedis tapoApolonui poezijos ir meno dievo Apolono)svarbiausias medeliuaugalas. Lauro šakomis ir vainikais imta apdovanoti pradžioje poezijos, muzikos, o paskuivėliau ir sportinių varžybų nugalėtojus. Vėliau taip buvo pagerbiami ir karvedžiai. "Ilsėtis ant laurų" — nustoti siekus naujų laimėjimų, pasitenkinti tuo, kas pasiekta. Pasakymas "Herostrato laurai" turi- juodospiktadariška šlovė, piktadariškosžr. šlovėsHerostrato prasmęšlovė.

* Medūzos — jūros gyvūnai, panašūs į drebučius. Jos gražios, tačiau skaudžiai dilgina. Bet kalbama ne apie tokias medūzas. Senovės graikų pasakosemitų Medūza buvo kur kas baisesnė.

Jų buvo trysTrys seserys — gorgonos,gorgonės buvo pabaisos žvėries ausimis, varinėmis kanopomis, vietoj plaukų — gyvatės. Baisiausia gorgonagorgonė buvo Medūza. Niekas nežino, kaip ji atrodė. Kiekvienas, pažvelgęs į ją, virsdavo akmeniu. Net senovės didvyrisDidvyris Persėjas nugalėjo ją ne jėga ir drąsa, o apsukrumu. Smogdamas jai, jis nežiūrėjo į pabaisą, otik į jos atvaizdą blizgančiame vario skyde. Prie šio skydo jis vėliau pritvirtino užmuštos Medūzos galvą. Ji ir tada paversdavo į akmenis tuos, kurie į ją pažvelgdavo.

Jei jums kas nors pasakys apie žmogų, kad jo žvilgsnis kaip Medūzos, tikėkitės nemalonumų: į akmenį nepavirsite, bet vargu ar tas žmogus jums patiks.

NEMEZIDĖSNEMESIDĖS RANKA

* teisingas atpildas. NemezidėNemesidė - sen. graikų teisingumo, atpildo deivė.

* Pelėjas ir FetidaTetidė, Achilo tėvai, pamiršonepakvietė į savo vestuves pakviesti nesantaikos deivędeivės EridęEridės. EridėŠi labai įsižeidė ir ant puotos stalo numetė auksinį obuolį., Antant jokurio buvo užrašyta: "Pačiai gražiausiaiGražiausiai". KiloTrys didelisdeivės ginčasHera, tarpAtėnė trijųir deivių:Afroditė Herossusiginčijo, Atėnėskuri gražiausia, ir Afroditės.tą Ginčojų teisėjuginčą buvo išrinktas jaunuolis,pavesta varduišspręsti ParisPariui, Trojos karaliaus Priamo sūnussūnui.

Paris atidavė obuolį papirkusiai jį Afroditei, kuri už tai privertė gražuolę ElenąHelenę pamilti jaunuolį. JiŠi pametė vyrą ir išvyko į Troją. GraikaiDėl to graikai pradėjo ilgametį Trojos karą su Troja. Taigi Eridės obuolys sukėlė nesantaiką. Dabar "nesantaikos obuolys" reiškia bet kokią ginčų priežastį.

* nuolatinis vidinis veržimasis, siekimas aukštų mokslo, meno tikslų: talentas, gabumai. Prometėjas - senovės graikų mitinė būtybė – titanas, pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir kitų dalykų.

* „būti tarp Scilės ir Charibdės“ - padėtis, kai iš abiejų pusių gresia pavojus. Scilė ir Charibdė - sen. graikų mit. būtybės – 2dvi pabaisos, gyvenančios pakrantės uolose abipus dabartinio Mesinos sąsiaurio ir ryjančios jūrininkus.

* labai sunkus uždavinys. SfinksasSfinga - sen. graikų mitų būtybė – sparnuota pabaisa (moteris su liūtės liemeniu), prie Tėbų vartų kiekvienam praeiviui užmindavusi mįslę: "Kas ryte vaikšto keturiomis, dieną dviem, vakare trimis kojomis?", kurią įminė tik Tėbų karaliaus sūnus EdipasOidipas: "Žmogus vaikystėje šliaužioja keturiomis, paskui vaikšto dviem kojomis, senatvėje vaikšto pasiramsčiuodamas lazda".

* nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas - sen. graikų mitų personažas –mitinis Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį.

TERA INKOGNITA (TERRA INCOGNITA)