Anatolis Fransas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
3 eilutė:
==Sentencijos==
===Apie darbą===
# [[Darbas]]
# Vienintelė tikra [[vertybė]]
# [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą.
===Apie gyvenimą===
# [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]].
# [[Gyvenimas|Gyventi]]
# [[Gyvenimas|Gyventi]]
# Trokšti [[mirtis|mirties]], kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis [[gyvenimas|gyvenimo]] atėjus laikui mirti.
===Apie knygas===
19 eilutė:
# Be tikros [[meilė]]s [[žmonija]]i nėra tikros meilės [[tėvynė|tėvynei]].
# Jauni žmonės žavisi ir myli kaip tik taip, kaip reikia [[žavėjimasis|žavėtis]] ir [[meilė|mylėti]], tai yra be saiko.
# [[Meilė|Mylėti]]
# [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]].
===Apie mintis===
# Iš tikro visi be išimties kitų [[mintis|mintyse]] randame tik savo minčių.
# Kaip smagu mėgautis protu sugautais keliais [[mintis|minties]] spinduliais ar jų pluoštu ir šio nekalto [[malonumas|malonumo]] negadinti bjauriu pomėgiu viską sisteminti, apsvarstyti.
# Rečiausiai pasitaikanti [[narsa]]
===Apie mokslininkus===
# Gana dažnas [[mokslininkas]] skiriasi nuo normalaus mirtingojo sugebėjimu žavėtis ištęstomis ir sudėtingomis klaidingomis [[nuomonė]]mis.
38 eilutė:
# Jei sugriautume visų žmonių [[svajonė|svajones]] ir [[iliuzija]]s, [[pasaulis]] prarastų savo formas ir spalvas, o mes amžiams liktume buki ir kvaili.
# Labai išmintinga išlaikyti polinkį svajoti. [[Svajonė]]s suteikia [[pasaulis|pasauliui]] įdomumą ir prasmę. Nuoseklios ir protingos svajonės tampa dar gražesnės, kai kuria realų pasaulį pagal savo paveikslą ir panašumą.
# [[Svajonė]] galingesnė už [[realybė|realybę]]. Ar gali būti kitaip, jei ji pati
===Apie žmogų===
# Kai [[žmogus|žmonės]] atsisakys nugalėti vienas kitą, jie išmoks pagaliau nugalėti save pačius. Ir tai
# [[Žmogus]] yra beribis: jis didelis kaip [[pasaulis]], nes jame
# [[Žmogus]] turi reikšmės [[visuomenė|visuomenei]] tik tiek, kiek jai tarnauja.
# [[Žmogus|Žmonės]], kurie rūpinasi [[žmonija|žmonijos]] [[laimė|laime]], aplinkinius priverčia pasijusti labai nelaimingais.
===Kitos===
# [[Aistra|Aistros]]
# Aš tikiu, kad [[tauta|tautos]] ateity susivienys, ir kviečiu jas vienytis.
# [[Auklėjimas]], neugdantis troškimų, tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti.
58 eilutė:
# Mes linkę [[tikėjimas|tikėti]] tuo, kas pasakyta, ypač kai tai pasakyta gražiai.
# Mokėkite [[kančia|kentėti]]. Kas kenčia mokėdamas, kenčia mažiau.
# [[Moteris]]
# Mums neskirta būti [[dabartis|dabarties]] [[teisėjas|teisėjais]].
# [[Nekaltybė]] bijo visko, o [[dorybė]] nebijo nieko.
73 eilutė:
# [[Poelgis|Poelgių]] visuma, jų svoris, jų suderinamumas nusako žmogiškosios būtybės vertingumą.
# [[Progresas]] galų gale sušvelnins [[paprotys|papročius]]: gudobelės, kuri persodinta iš sausos dirvos į riebią, dygliai virsta žiedais.
# Saiko jausmas [[menas|mene]]
# Savo meile suteikiame daiktams [[grožis|grožio]].
# [[Senatvė]]s [[sunkumas|sunkumai]]
# Taurių [[maniera|manierų]] išmokstama iš pavyzdžių.
# [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]].
# Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]].
# Ugdykitės stiprias [[aistra]]s ir tobulėkite kartu su jomis. O kai vėliau palenksite savo aistras, jų [[jėga]] taps jūsų jėga, jų didybė - jūsų [[grožis|grožiu]]. Aistros
# [[Vaizduotė]] daro žmogų jautriu [[menininkas|menininku]], o [[vyriškumas]]
# Viskam reikia [[saikas|saiko]], net [[kuklumas|kuklumui]].
# Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą.
| |||