Jausmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Būdamas jaunas, reikalavau iš [[žmogus|žmonių]] daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios [[draugystė]]s, nuolatinio [[jaudulys|jaudulio]]. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų [[jausmas|jausmai]], [[draugystė]], kilnūs [[poelgis|poelgiai]] man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra [[malonė]]. -– [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].

# [[Draugystė]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. -– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. -– [[Bronislovas Lubys|B. Lubys]].

# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. -– [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].

# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. -– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. -– [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].

# [[Politika|Politikos]] veikėjai nesivadovauja [[meilė|meile]] arba [[neapykanta]], juos veikia [[interesas|interesai]], o ne [[jausmas|jausmai]]. -– [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].

# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. -– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# [[Sielvartas]] - iš visų mūsų [[jausmas|jausmų]] patvariausias. -– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# Stiprus [[žmogus]] yra tas, kuris gali valdyti savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]]. -– [[Napoleonas Bonapartas]].

# Sukurti dailią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] - kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] [[jausmas|jausmą]]. -– [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].

# Tikras [[jausmas]] nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. -– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. -– [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].

# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. -– [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]].

# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. -– [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].

# Neišreikštas [[dėkingumas]] yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. -– Nežinomas autorius.

# Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. -– [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].

# Ne [[idėja]], o jausmu patraukiami [[Žmogus|žmonės]]. -– [[Hipolitas Tenas Taine]].

# Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[Dovana|dovaną]]. -– [[Johanas Volfgangas Gėtė]].

# Įvykdyta [[pareiga]] beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. -– [[Johanas Volfgangas Gėtė]].

# Kiti mūsų nepatenkina dažniausiai tada, kai esame nepatenkinti savimi. -– [[Anri Frederikas Amjelis]].

# Žavėtis – tai prielankiai pripažinti kitų [[Žmogus|žmonių]] panašumą į mus. -– [[Ambrozas Birsas]].

# Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią [[Akimirka|akimirką]] ji gali sužinoti apie [[Gyvenimas|gyvenimą]] viską, kad po to, atsiribojus nuo [[Aistra|aistros]], vėl panerti į begalinių metų tuštybę. -– [[Stefanas Cveigas]].