Skausmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. – [[Publijus Siras]].

# [[Kančia|Kančios]], nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį [[skausmas|skausmą]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].

# Ne [[malonumas]], o [[skausmas|skausmo]] nebuvimas rūpi [[išminčius|išminčiui]]. – [[Aristotelis]].

# Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos [[skausmas|skausmu]], o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].

# Praėjęs skausmas – nebe skausmas. – [[Margaret Preston]].

# [[Skausmas]] yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk [[valia|valią]] tą vaizdinį pakeisti, jį atmesk, liaukis skundęsis, ir skausmas dings. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].

# Vienos vienintelės isteriškos išsilavinusios patelės [[skausmas|skausmo]] naktis nė iš tolo neprilyginama su [[kančia|kančiomis]] visų tų gyvūnų, kuriuos žmonės, ieškodami atsakymų į mokslo klausimus, klausinėjo peilio ašmenimis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].

# Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur [[žmogus]] pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo [[rankos]], ir [[širdis]] privalo ką nors pridengti nuo [[skausmas|skausmo]], [[prievarta|prievartos]], [[melas|melo]], kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia [[pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]].