Aleksandras Diuma (tėvas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė:
# [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
# Meilė įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti.
===Apie žmogų===
# Peštukai ir neramūs [[žmogus|žmonės]] visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.▼
# Seni [[velnias|velniai]] tampa atsiskyrėliais, o [[žmogus|žmonės]] sendami – velniais.▼
# [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo [[egoizmas]], kurio dėka jis apsigina, [[pasaulis]] jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.▼
# [[Žmogus]] beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.▼
# [[Žmogus|Žmonės]] klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.▼
# [[Žmogus]], kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo [[priešas|priešų]] gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties [[ginklas|ginklą]]. Jis lemia savo [[pralaimėjimas|pralaimėjimą]], nes pirmasis patiki juo. ▼
===Kitos===
# Atlikti savo [[pareiga|pareigą]] kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
eilutė 20 ⟶ 27:
# [[Nuoseklumas]] – visų mūsų [[mįslė|mįslių]] raktas.
# Paprastai [[patarimas|patarimų]] prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
▲# Peštukai ir neramūs [[žmogus|žmonės]] visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
# Rodyti kilnią [[širdis|širdį]] beširdžiams žmonėms – savęs [[mulkinimas]].
# [[Santuoka|Santuokos]] [[grandinė]]s tokios sunkios, kad joms [[našta|panešti]] reikia dviejų, o kartais net trijų.
▲# Seni [[velnias|velniai]] tampa atsiskyrėliais, o [[žmogus|žmonės]] sendami – velniais.
# Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. [[Siela]] pati sukuria savo horizontus.
# Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]].
eilutė 31 ⟶ 36:
# Visi [[apibendrinimas|apibendrinimai]] yra pavojingi. Šitas – taip pat.
# Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų [[istorija]]!
▲# [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo [[egoizmas]], kurio dėka jis apsigina, [[pasaulis]] jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
▲# [[Žmogus]] beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
▲# [[Žmogus|Žmonės]] klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
▲# [[Žmogus]], kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo [[priešas|priešų]] gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties [[ginklas|ginklą]]. Jis lemia savo [[pralaimėjimas|pralaimėjimą]], nes pirmasis patiki juo.
==Nuorodos==
{{wikipedia}}
| |||