Antonas Čechovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
5 eilutė:
# Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]].
# Dykas [[gyvenimas]] negali būti tyras.
# [[Gyvenimas]] kasdien darosi vis sudėtingesnis ir eina kažkur savaime, o žmonės - pastebimai kvailėja, ir vis daugiau jų lieka nuošalyje nuo gyvenimo.
# Kuo labiau [[žmogus]] protiškai ir doroviškai išlavėjęs, tuo jis laisvesnis, tuo daugiau pasitenkinimo teikia jam [[gyvenimas]].
===Apie žmogų===
# Geram [[žmogus|žmogui]] būna [[gėda]] net prieš [[šuo|šunį]].
# Išauklėti [[žmogus|žmonės]] gerbia kito žmogaus [[asmenybė|asmenybę]] , todėl visuomet esti [[atlaidumas|atlaidūs]], malonūs, mandagūs, sukalbami. Jie ne [[plepys|plepiai]] ir nelenda su savo atlapaširdiškumu, kai jų neklausia.
# [[Žmogus|Žmogaus]] geluonis baisesnis už gyvatės.
# [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir [[veidas]], ir [[drabužis|drabužiai]], ir [[siela]], ir [[mintis|mintys]].
 
===Kitos===
# [[Degtinė]] balta, bet dažo [[nosis|nosį]] raudonai ir juodina [[reputacija|reputaciją]].
# [[Džiaugsmas]] tai medis, ir kaip gaila, kad kiekvieno džiaugsmo šaknys tai [[liūdesys]].
# Galvojam: valdant naujam [[caras|carui]], bus geriau, o po dviejų šimtų metų - dar geriau, ir niekas nesirūpina, kad tas geriau prasidėtų rytoj.
# [[Garbė]]s negalima atimti, ją galima prarasti.
# Geras [[išsiauklėjimas]] – tai ne tai, kad pats neglamžysi [[staltiesė]]s, o tai, kad nepastebėsi taip elgiantis kito.
eilutė 29 ⟶ 28:
# Mes įpratome gyventi [[viltis|viltimis]], kad bus geras oras, derlius, malonus romanas, viltimis praturtėti arba gauti policmeisterio vietą, o štai vilčių pasidaryti protingesniam tarp žmonių aš nepastebėjau.
# [[Mirtis]] baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi.
# [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų - kvailėja.
# Nenurimkite, nesileiskite užmigdomi! Kol jauni, stiprūs, žvalūs, nepaliaukite daryti gera.
# Nepasakok man, kad šviečia [[mėnulis]] – parodyk kaip stiklo šukėje atsispindi [[šviesa|šviesos]] spindulys.
# Nėra tokio [[pirmadienis|pirmadienio]], kuris neužleistų vietos [[antradienis|antradieniui]].
# [[Pasišventėlis|Pasišventėliai]] reikalingi kaip saulė. Tai poetiškiausias ir optimistiškiausias [[visuomenė]]s elementas, - jis žadina, guodžia, taurina. Jų asmuo - tai gyvas dokumentas, rodantis visuomenei, kad, be [[žmogus|žmonių]], kurie ginčijasi dėl optimizmo ir pesimizmo, iš [[nuobodulys|nuobodulio]] rašo prastas apysakas, nereikalingus projektus ir pigias disertacijas, ištvirkauja neigdami gyvenimą ir meluoja dėl duonos kąsnio, yra dar kitokios prigimties žmonių, pajėgių atlikti žygdarbį, kupinų tikėjimo ir aiškiai suvokiančių [[tikslas|tikslą]].
# Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų.
# Tikras [[rašytojas]] – tai tas pats, kas [[senovė]]s [[pranašas]]: jis regi aiškiau negu paprasti žmonės.
# Troškimas tarnauti visuotinei [[gerovė|gerovei]] turi būti [[siela|sielos]] poreikis, asmeninės [[laimė]]s sąlyga.
# Viską moka ir išmano tik [[kvailiai]] ir [[apgavikai]].
 
==Nuorodos==
{{wikipedia}}