Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

17 pridėta baitų, prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
== Sentencijos ==
# [[Aistra]] - blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# [[Aistra]] - persitvarkiusi [[meilė]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Aistringos [[ŠirdisAistra|širdiesAistringos]] širdies istorija visada nepaprastai paprasta. – [[A. Vinji]].
# [[Aistra|Aistros]] – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# [[Aistra|Aistros]] suteikia proto kvailiausiems [[Žmogus|žmonėms]] ir paverčia kvailiais protinguosius. – [[Seneka]].
# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Yra pažinimo [[aistra]], lygiai kaip aistra [[Muzika|muzikai]]. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# Joks didis dalykas [[Pasaulis|pasaulyje]] neapsiėjo be [[aistra|aistros]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]].
# [[Meilė]] - vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Kiekviena [[aistra]] yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]].
# [[Aistra]] - persitvarkiusi [[meilė]]. – [[Jeronimas Laucius]].
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra [[Muzika|muzikai]]. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Meilė]] - vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]].
# Nėra didesnės [[Nelaimė|nelaimėsnelaimė]]s]] kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų. – [[Lao Dzė]].
# Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, - tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]].
# [[Troškimas]] valdyti [[Protas|protus]] – tai viena iš pačių stipriausių [[aistra|aistrų]]. – [[Napoleonas I]].
# Aistringos [[Širdis|širdies]] istorija visada nepaprastai paprasta. – [[A. Vinji]].
# DidžiosTruputis [[aistra|aistros tokios pat retos kaip]] [[MenasProtas|menoprotą]] šedevraiaštrina, daug – slopina. – [[Honorė de Balzakas|H. de BalzakasStendalis]].
# Truputis aistrosValdyk [[Protas|protąaistra]] aštrinas, daugantraip aistros užvaldys slopinatave. – [[StendalisEpiktetas]].
# Valdymasis – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo [[aistra|aistrų]] – pati didžiausia vergovė. – [[Seneka]].
# Joks didis dalykas [[Pasaulis|pasaulyje]] neapsiėjo be aistros. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]].
# Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia malonumo, - tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]].
# [[Žmogus]] turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. – [[Žanas Polis]].
# Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]].
# [[Troškimas]] valdyti [[Protas|protus]] – tai viena iš pačių stipriausių aistrų. – [[Napoleonas I]].
# [[Žmogus]] turi būti prieinamas [[aistra|aistroms]], bet ir pajėgus jas valdyti. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]].
# Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]].
# Aistros – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Nėra didesnės [[Nelaimė|nelaimės]] kaip nežinoti savo aistros ribų. – [[Lao Dzė]].
# Aistros suteikia proto kvailiausiems [[Žmogus|žmonėms]] ir paverčia kvailiais protinguosius. – [[Seneka]].
# Valdymasis – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo aistrų – pati didžiausia vergovė. – [[Seneka]].
# Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. – [[Epiktetas]].
# Aistra - blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
 
[[Kategorija:Emocijos]]
37 759

pakeitimai