Viktoras Franklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį [[vienatvė]]s.

# Būk savo [[noras|norų]] ponas ir savo [[sąžinė]]s vergas.

# Juk gerai žinoma, kad [[humoras]] labiau nei kas kitas žmogaus būtyje leidžia atsiriboti nuo aplinkybių, pakilti virš jų, tegul, kaip sakyta, trumpam.

# Juk žmogus apskritai tegali egzistuoti žvelgdamas į ateitį.