Melina Marčeta: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Ji pasakojo man istoriją po istorijos, o aš gulėdama mąsčiau – kokia ironija, juk tas pats [[neišprusimas]], vyravęs anais laikais, mus supa ir šiandien. Neišprusimas, kuris, man regis, laikysis šioje šalyje dar daug daug metų. – ''Kas tu, Alibrandi?''

# Kai esi toks [[protingumas|protingas]], tuomet žinai atsakymus, į visus klausimus, o kai žinai visus atsakymus, nebelieka vietos [[svajonė]]ms. Kai neturi svajonių, nebėra ko daugiau laukti, nes svajonės yra tikslai. Prižadėk man, jog niekada nesiliausi svajoti.

# Turbūt aštuntajame dešimtmetyje, kai [[moteris|moterys]] degino savo liemenėles, [[vienuolė]]s degino savo papročius. – ''Kas tu, Alibrandi?''

# Vieną dieną pabėgsiu. Bėgsiu gyventi savo [[gyvenimas|gyvenimo]]. Kad būčiau laisva, kad galėčiau būti savimi. Ne kaip australė ir ne kaip italė, ir ne kaip koks tarpinis variantas. Pabėgsiu, kad būčiau laisva ir emancipuota. Jeigu visuomenė man leis tą padaryti.