Fransis Bekonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Mums atrodo, jog [[žmogus|žmonės]] blogai suvokia savo [[galimybė|galimybes]] ir savo [[jėga]]s: pirmąsias jie pervertina, antrąsias – sumenkina.

# Prašyti patarimo – didžiausias [[pasitikėjimas]], kurį vienas [[žmogus]] gali parodyti kitam.

# [[Tuščiagarbiškumas|Tuščiagarbiai]] [[žmogus|žmonės]] nusipelno išmintingųjų [[neapykanta|neapykantos]], kvailųjų [[pasigėrėjimas|pasigėrėjimo]], yra parazitų [[stabas|stabai]] ir savo [[aistra|aistrų]] [[vergas|vergai]].

# [[Visuomenė]]je [[žmogus]] ieško [[komfortas|komforto]], [[nauda|naudos]] ir [[užtarimas|užtarimo]].

# [[Žmogus]] [[pagyrūnas]] – protingųjų pajuoka, kvailųjų garbinimo objektas, malonus radinys saldžialiežuviams ir savo paties tuščio pasodidžiavimo [[vergas]].

 

[[Vaizdas:StatueOfFrancisBacon.jpg|thumb|Fransio Bekono skulptūra Kembridže.]]

===Apie žodžius===

# Nevalia pamiršti ne tik žmonių [[kalba|kalbų]], bet ir jų [[žodis|žodžių]]. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, [[laiškas|laiškų]], [[sentencija|sentencijų]] rinkiniai.