Justinas Marcinkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

842 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
# Pabandykime suprasti [[gyvenimas|gyvenimą]] kaip [[pareiga|pareigą]]. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą [[visuomenė|visuomenei]], o visuomenės – žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai, kaip pareigą medžiui ir paukščiui.
# Visa ko [[pradžia]], man atrodo, yra ten, toli [[vaikystė]]je, kur [[žmogus]] pirmą kartą supranta, kad [[pasaulis|pasaulyje]] jis gyvena ne vienas, kad jo [[rankos]], ir [[širdis]] privalo ką nors pridengti nuo [[skausmas|skausmo]], [[prievarta|prievartos]], [[melas|melo]], kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia [[pareiga]].
# [[Gyvenimas]] – malonumų indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir atsakomybės gėrimo. ''„Dienoraštis be datų“''.
===Apie žmogų===
# Jei [[žmogus|žmonės]] nebūtų saulėmis, ką reikštų viena [[saulė]] aukštai danguje.
# [[Žmogus]] – kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas [[žmonija]]. Tiktai pažindami raides, pradedame skaityti.
# [[Žmogus]] per [[skausmas|skausmą]], per [[kančia|kančią]], siekdamas katarsio, daugiau pažįsta, plačiau ir giliau pamato.
# [[Žmogus]] negali suvokti [[Nebūtis|Nebūties]] – todėl, kad jis yra [[Būtis]].
===Kitos===
# Atrandam, norim, trokštam, siekiam savo [[laikas|laiką]] ir save pralenkti, einame ne milimetrais – sieksniais, tartum karštą plieną lankstom [[lemtis|lemtį]].
# Visų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] [[veidas|veidai]] panašūs vienas į kitą. [[Skausmas|Skausmų]] veidai skirtingi. O [[laimė]] apskritai neturi veido. – ''„Dienoraštis be datų“''.
# Žmogaus [[likimas]] iš tikrųjų yra jo dvasios likimas.
# [[Rašytojas]] yra ir bene aktyviausias nacionalinės kultūros sargas, savotiškai transformuojantis kultūrinį palikimą į dabartį ir į ateitį. ''„Dienoraštis be datų“''.
# [[Rašytojas]] turi būti sudėtas tarsi iš dviejų žmonių. Vienas vedžioja jo ranką, kitas stengiasi ją sulaikyti. Iš tos [[dvikova|dvikovos]] ir gimsta tikri kūriniai. Rašytojas, kuris nesipriešina sau – visada pralaimi.
# [[Kūryba]] – vidinio išsivadavimo aktas, savo rūpesčio ir skausmo objektyvizavimas. Nežinau, kaip būčiau pajėgęs gyventi jeigu ne mano kūryba... ''„Dienoraštis be datų“''.
 
== Nuorodos ==
{{wikipedia}}
5

pakeitimai