Anatolis Fransas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Gyvenimas|Gyventi]] – vadinasi, keistis, ir mūsų [[mintis|minčių]], užfiksuotų plunksna, pomirtinis gyvenimas paklūsta tiems patiems įstatymams: jos toliau gyvena tik nuolat keisdamosi ir tapdamos vis nepanašesnėmis į tas, kokios jos buvo, kai atsirado pasaulyje, gimusios mūsų sieloje.

# Trokšti [[mirtis|mirties]], kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis [[gyvenimas|gyvenimo]] atėjus laikui mirti.

===Apie knygas===

# Meilė [[knyga]]i tikrai pagirtina. Iš [[bibliofilas|bibliofilų]] juokiamasi, galbūt jie ir iš tiesų duoda pretekstą [[juokas|juokams]]: tokia visų įsimylėjėlių dalia. Nors veikiau jiems derėtų pavydėti...

# [[Menas|Meno]] [[kūrinys|kūriniams]] vertinti mes niekada neturėsime nieko, išskyrus [[jausmas|jausmą]] ir [[protas|protą]], o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai.

# Mes linkę [[tikėjimas|tikėti]] tuo, kas pasakyta, ypač kai tai pasakyta gražiai.

# [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja.

# Mums neskirta būti [[dabartis|dabarties]] [[teisėjas|teisėjais]].

# [[Nekaltybė]] bijo visko, o [[dorybė]] nebijo nieko.

# Nelaimingas tas, kuriame nėra nė trupinėlio [[Don Kichotas|Don Kichoto]].

# Neverta gailėtis [[praeitis|praeities]] nei skųstis varginančiomis permainomis, nes [[permaina]] yra svarbiausia gyvenimo sąlyga.

# Nėra įsivaizduojamų [[nelaimė|nelaimių]]. Visos nelaimės realios, jei išgyvenamos, įsivaizduojamas [[skausmas]], tai tikras skausmas.