18:50, 23 gegužės 2009 versija taisyti Kurmis (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 45 904 keitimai S Patikslinta kategorija. ← Ankstesnis keitimas		14:17, 19 rugpjūčio 2010 versija taisyti atšaukti Kurmis (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 45 904 keitimai SNėra keitimo santraukos Vėlesnis pakeitimas →
1 eilutė: '''''[[w: Eduardas Mieželaitis\|Eduardas Mieželaitis]]''' (1919–1997) -– lietuvių poetas. == Sentencijos == ===Apie sielą, dvasingumą=== 7 eilutė: # [[Meilė\|Meilės]] jausmas yra žmogaus asmeniška vėliava. # [[Neapykanta]] kaip pikta angis klastingai įsigauna į žmogaus [[širdis\|širdį]] ir užnuodija jo [[kraujas\|kraują]] ir [[smegenys\|smegenis]], jo taurią širdį ir šviesias [[akys\|akis]], kuriomis jis žvelgia į daiktus ir žmones. # [[Neapykanta]] susirgusį [[žmogus\|žmogų]] tegali pagydyti tik vienas vaistas -– [[meilė]]. # Normos, kurias [[žmogus]] pats sukūrė ir kurių jis privalėtų laikytis, yra žymiai aukštesnės, todėl sunkiai įvykdomos. Yra jėga, simbolizuojanti tobulumą. Tai susitarimo ženklas -– kaip matematikoje. Tai simbolis, kuriuo žmogus įkūnijo savo moralinio tobulumo idealą. # [[Objektyvumas]], [[pakantumas]], [[tolerancija]] -– tokios dvasinės varžybos, kurios reikalauja nuolatinės dvasinių raumenų mankštos ir labai gero pasirengimo. # [[Pavydas]] -– plėšikų ginklas, dažniausiai puolamasis. Jį visada pamatysi pačių negabiausiųjų rankose. # [[Sąžinė\|Sąžinės]] perkratinėjimas bei apmąstymai skaidrina [[žmogus\|žmogų]], daro jį švaresnį, doresnį, geresnį. Apmąstymų paskirtis -– pakelti žmogaus [[siela\|sielą]] į kitą, aukštesnę dvasinę pakopą. # [[Siela]] visada pakyla aukščiau fizinių galimybių. Ir būsimas [[žmogus]] žmoguje visada turi pranokti šiandieninį „natūralų žmogų“. # [[Sugebėjimas]] pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, [[kritika\|kritiškai]], kartais netgi negailestingai, -– didelė [[jėga]]. Tai blaivus [[požiūris]]. Vidinė [[išpažintis]], kartais ir rauda -– [[dvasia\|dvasios]] statybinė medžiaga. ===Apie žmogų=== # Be konflikto, be vidinės kovos [[žmogus]] negali nuolat tobulėti. # Bet nieko nėra baisesnio, kaip grynakraujis [[optimizmas]], pakeltas į oficialųjį rangą. Savimi patenkinto [[žmogus\|žmogaus]] fizionomija ir ... jokios [[mintis\|minties]]... # O [[žmogus\|žmogau]]! Kada tu save nugalėsi? Atsimink, kad [[gamta\|gamtą]] tik tada nugalėsi, kai nugalėsi save. # Reikia pasaulį [[meilė\|mylėti]] labiau negu save -– tada [[žmogus\|žmogui]] negresia jokie pavojai. Ypač vidiniai. # Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė [[liūdesys\|liūdesio]], nes po to [[žmogus]] daug geriau jaučia [[džiaugsmas\|džiaugsmą]]. # Tik didelės, kupinos didžiausių -– tauriausių ir kilniausių -– jausmų širdies [[žmogus]] gali nugalėti šiame pasaulyje ir savo, ir kitų [[menkystė\|menkystę]]. # [[Žmogus]] apie save turi žinoti visą [[tiesa\|tiesą]]. Nors karčią, skaudžią, rūsčią. Visą. # [[Žmogus]], kuriam daroma kas nors [[gerumas\|gera]], vėliau jaučia didelį, tiesiog nenumaldomą norą atsilyginti savo geradariui [[blogis\|blogu]]. # [[Žmogus]] tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas. Taip susiformavo kasdieniai savo žmogiškosios veiklos, savo kasdieniškų [[darbas\|darbų]] apmąstymai, atgaila už blogus darbus, didžiavimasis gerais darbais. Kasdien apmąstydamas savo veiklą ir moraliai apsivalydamas, žmogus darosi vis tobulesnis. ===Kitos=== # [[Blogis]] visada brutalesnis, stipresnis, agresyvesnis. [[Gėris]] -– anemiškas, silpnas, juokingas. Jis nemoka rankomis ginti savo doro veido nuo blogio smūgių. # [[Išpuikimas]] ir savo jėgų pervertinimas jau ne kartą yra pakenkęs: viena ranka sugriovė tai, ką buvo pastačiusi kita, ir statybos teko imtis iš naujo. # Jeigu [[jaunimas]] neturės širdyje [[idealas\|idealo]], jis nemokės kovoti. Be idealų gyvenantis [[žmogus]] gali būti ir miesčionis, ir piktadarys ir dar kai kas... # Joks pralaimėjimas negali atimti iš mūsų [[laimėjimas\|laimėjimo]], jog tam tikrą, konkretų laiko tarpsnį gyvename šiame pasaulyje. # [[Kalba]] – mūsų motina: ji mums davė / gyvybę, / ji moko mus vaikščioti gimtojo krašto / keliais. # [[Kančia]] -– natūralus [[laimė\|laimės]] ir [[džiaugsmas\|džiaugsmo]] antipodas. # Nemokame [[taupumas\|taupiai]] gyventi. Švaistomės savo [[diena\|dienomis]] -– kaip aristokratai pinigais. # Per didelis [[pasitikėjimas]] savimi nieko bendra neturi su tikru [[žinojimas\|žinojimu]]. Būkime kuklūs. # [[Talentas\|Talento]] neužtenka: reikia [[jėga\|jėgos]] ir ypač koncentruotos [[valia\|valios]].

Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų