Gintaras Beresnevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: de:Gintaras Beresnevičius |
SNėra keitimo santraukos |
||
2 eilutė:
== Aforizmai ==
# Jeigu žmogus [[istorinė atmintis|istorinės atminties]] kratosi
== Sentencijos ==
12 eilutė:
# Iš [[Lietuva|Lietuvos]] emigruojama. O negrįžtama gal dėl to, kad pargrįžus čia bus atrastas tas pats šeimyninės rangos kombinatas. Viskas kartojasi. Gaudomas [[Algirdas Brazauskas|Brazauskas]] ir pardavinėjama [[nafta]]. Ką mes be šių dviejų istorinių personažų darytume, galva neišneša. – ''„Delfi“, 2005 11 27 17:41.''
# Kada kovoja dvi [[tiesa|tiesos]] – ir atsiranda dvi [[Lietuva|Lietuvos]]. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''
# Mielai save plakame ir ūdijamės dėl korupcijos,
# Modernaus [[baltiškumas|baltiškumo]] idėja yra pajėgi atremti [[globalizacija|globalizuoto]] pasaulio [[iššūkis|iššūkius]], o [[civilizacija|civilizacijų]] lyginamieji tyrimai ir [[komparatyvistika]] apskritai padėtų suprasti būsimus kitus, su kuriais teks gyventi šalia.
# Labai nemandagi [[elitas|elito]] ir [[runkelis|runkelių]] sąvokų sklaida vis dėlto atspindi [[visuomenė]]s susiskaldymą į karius/valdovus ir žemdirbius. Tik bėda, kad mūsų elitas – vakarykščiai runkeliai. – ''„Delfi“, 2005 08 24 21:37.''
# [[Lietuviai]]
# [[Priešininkas]] – žaidimo partneris, leidžiantis tau išrutulioti savo sugebėjimus, ir jeigu priešininkas stiprus, tai garantuoja įdomų žaidimą. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''
# Šaltis gerai, gerai profilaktiškai. Vabalų gal bus mažiau [[Neringa|Neringoje]] ir apsinuodijusių erkių parkuose. Tačiau mes juk [[lietuviai]]. Kada tie smetoniški šalčiai ateina, kremtamės, kad žiema pas mus šalta. Ir kad pumpurėliai visokie neišgyvens. – ''„Delfi“, 2006 sausio mėn. 23 d. 00:01''.
# Ta [[Lietuva]] visada buvo dvilypė. Ir sovietmety buvo kolaborantai ir nelabai. Nuo Palemono laikų yra antsluoksnis ir žemdirbiai. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''
# Tebesame pavydūs, šykštūs, tik [[darbas|darbo]] niekada nesibaidantys
# [[Tiesa|Tiesos]] klausimais turi užsiimti profesionalai – teologai ir fizikai teoretikai. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''
# Tomašai religiškai tolerantiški, nes mano, jog kalbėjimas apie [[dievas|dievus]] lygiai toks pat beprasmis kaip ir tylėjimas apie juos, ir nors geriausias kalbėjimas yra tyla, žmonių pasaulyje kalba, net ir neteisinga ar keista, geriausiai pavaduoja tylą.
26 eilutė:
# [[Žaidimas|Žaidime]] žaidžiama iki [[pergalė]]s, tačiau pergalė nėra galutinė, kaip ir [[pralaimėjimas]]. Tai tik sutartas epizodas žaidime, kuris tereiškia, kad pradedamas naujas. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''
# Žaidžiame ne tam, kad nugalėtume ar sutriuškintume, žaidžiame, kad plunksnos parūktų. [[Žaidimas]] atsirado iš nuobodulio, ir žaidžiant mėgstamą žaidimą nenuobodžiaujama. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''
# Tiesiog dabar Lietuvoje veikia panaši sistema kaip ir LDK ne pačiais geriausiais jai laikais – [[elitas]] turi visas teises, laisves, kosmopolitizuojasi ir atitrūksta nuo šalies reikalų. Ir nepastebi, kad valdo jau nebe jie.
# Juk iš tiesų, savo charakteriu mes artimesni pusbroliams lenkams, nei broliams latviams.
#Jie yra baudžiami už savo egzistavimą, apspardomi, kenčia pašaipas. Iš jų išauga einšteinai, samdomi žudikai, dailininkai, rašytojai, valkatos, savižudžiai ir filosofai. Įdomi grupė. [[Autsaideris|Autsaideriai]] yra už ribos, ir [[kolektyvas]], sveikas ir nuoširdus, tą jaučia ir negali pakęsti.
# Paveikslai, vaizdai, kurie nebijo būti ant pačių švelnumo briaunų. Aštri pasaka, nebijanti savęs ir savo logikos, įsiskverbimas į patį švelnumo epicentrą. Jos vaizdai ir herojai drąsiai švelnūs. Fėjos ir obuoliai, slėpiningos figūros ir fėjos, laimėjusio gėrio pasaulis, kuriame gėris vėl ima tverti sau opozicijas. Idant atpažintų save jau kitam matmeny. Tai ne fantazijos, tai esamybė iššaukta per jas, trapi, svajinga, pulsuojanti grožio jėga ir apsisupusi ilgesio horizontu, kurio ribos apsaugo dailininkės herojus taip, kad jie gali žiūrėti ir matyti taip laisvai, kad iš jų švelnumo išsivynioja grožio ašmenys.
== Nuorodos ==
{{wikipedia}}
| |||