Jausmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homo ergaster (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas.
Nėra keitimo santraukos
3 eilutė:
# [[Draugystė]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. – [[Bronislovas Lubys|B. Lubys]].
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Politika|Politikos]] veikėjai nesivadovauja [[meilė|meile]] arba [[neapykanta]], juos veikia [[interesas|interesai]], o ne [[jausmas|jausmai]]. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Sielvartas]] - iš visų mūsų [[jausmas|jausmų]] patvariausias. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Stiprus [[žmogus]] yra tas, kuris gali valdyti savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]]. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Sukurti dailią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] - kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] [[jausmas|jausmą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Tikras [[jausmas]] nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
16 eilutė:
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Neišreikštas [[dėkingumas]] yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. – Nežinomas autorius.
# Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Ne [[idėja]], o jausmu patraukiami [[Žmogus|žmonės]]. – [[Hipolitas Tenas Taine]].
# Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[Dovana|dovaną]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė]].