Ričardas Oldingtonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
7 eilutė:
# Jeigu reikalausi iš [[gyvenimas|gyvenimo]] daugiau, negu jis gali duoti esamomis aplinkybėmis, neišvengiamai pralaimėsi.
# Kiekvieną dieną jis padėkoja, kad dar turėjo ką valgyti ir nebuvo suvalgytas.
# Kiekviena [[karta]] tariasi esanti visai kitokia, negu ankstyvesnioji, bet pagaliau pasirodo, kad ji lygiai tokia pati. Žiūrėdamas į savo [[gyvenimas|gyvenimą]] dabar matau dažnai klydęs. Taip ir tau bus, kai sulauksi mano metų. Tačiau vis tiek – gyvenk ir klysk. Tai ir yra gyvenimas. Negalvok, kad esi tobulas – tai neįmanoma. Ugdyk tvirtą būdą, kad, atėjus bandymų dienoms, - jų neišvengsi, - galėtum jas vyriškai sutikti. Nesiduok suviliojamas banalių tiesų ir skambių, bet nerealių teorijų. Pakeliauk, pasidairyk po pasaulį, išmok pažinti [[žmogus|žmones]], pasirink kokį nors [[darbas|darbą]], kuris tave traukia, įsimylėk, o jeigu reikia, tai ir pakvailiok, - bet visa tai daryk nuoširdžiai. Svarbiausia – gyventi nuoširdžiai, taip, kad pajustum gyvenimo skonį. Galimas daiktas, kad pasibaigus šiam, mūsų laukia dar ne vienas gyvenimas: jeigu šį gyvenimą nugyvensi viską iš jo paimdamas, tai būsi nusipelnęs kito gyvenimo, jei jis ateis.
# Mes galime visiems būti malonūs, bet negalime visų mylėti. [[Meilė]] yra intymiausias, asmeniškiausias jausmas. Ji kaip gėlė, kurią iš karto galime padovanoti tik vienam žmogui. Juk neįmanoma vienu metu padovanoti gėlę visai miniai, visai šaliai. Mylint reikia atiduoti visą save ir jausti, kad esi priimamas, o priimti visą yra galbūt sunkiau negu atiduoti visa. Žinome, ką duodame, bet negalima žinoti, ką reikia imti.
# Mes turime atiduoti save kitiems, jei norime ką nors gauti iš jų.