Anatolis Fransas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
11 eilutė:
# [[Gyvenimas|Gyventi]] – vadinasi, keistis, ir mūsų [[mintis|minčių]], užfiksuotų plunksna, pomirtinis gyvenimas paklūsta tiems patiems įstatymams: jos toliau gyvena tik nuolat keisdamosi ir tapdamos vis nepanašesnėmis į tas, kokios jos buvo, kai atsirado pasaulyje, gimusios mūsų sieloje.
# Trokšti [[mirtis|mirties]], kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis [[gyvenimas|gyvenimo]] atėjus laikui mirti.
===Apie grožį===
# Savo meile suteikiame daiktams [[grožis|grožio]].
# Ugdykitės stiprias [[aistra]]s ir tobulėkite kartu su jomis. O kai vėliau palenksite savo aistras, jų [[jėga]] taps jūsų jėga, jų didybė – jūsų [[grožis|grožiu]]. Aistros – žmogaus dvasinis [[turtas]].
# Visi mes, dideli ir maži, kuklūs ir išdidūs, turime [[grožis|grožio]] instinktą, potraukį prie to, kas išplitę pasaulyje, sudaro būties žavesį.
===Apie kančią===
# [[Kančia|Kentėti]] išmintinga tik siekiant [[gėris|gėrio]].
eilutė 79 ⟶ 83:
# Reikalingi buvo Bordžijos, kad parodytų, kas yra [[žvėris]] žmoguje, kai jis esti stiprus ir nežabotas.
# [[Saikas|Saiko]] jausmas [[menas|mene]] – tai viskas.
# Savo meile suteikiame daiktams [[grožis|grožio]].
# [[Senatvė]]s [[sunkumas|sunkumai]] – tie patys gyvenimo sunkumai, tik didesni.
# Taurių [[maniera|manierų]] išmokstama iš pavyzdžių.
# [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]].
# Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]].
# Ugdykitės stiprias [[aistra]]s ir tobulėkite kartu su jomis. O kai vėliau palenksite savo aistras, jų [[jėga]] taps jūsų jėga, jų didybė – jūsų [[grožis|grožiu]]. Aistros – žmogaus dvasinis [[turtas]].
# [[Vaizduotė]] daro žmogų jautriu [[menininkas|menininku]], o [[vyriškumas]] – didvyriu.
# Viskam reikia [[saikas|saiko]], net [[kuklumas|kuklumui]].
# Visi mes, dideli ir maži, kuklūs ir išdidūs, turime [[grožis|grožio]] instinktą, potraukį prie to, kas išplitę pasaulyje, sudaro būties žavesį.
# Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą.
# Žmonių gyvenseną rodo [[poelgis|poelgiai]], o ne [[idėja|idėjos]].