Yda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.236.152 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Kurmis versija |
|||
4 eilutė:
# Savo [[yda]]s svarstyk, o artimo pamiršk.
== Sentencijos ==
# Didelė [[yda]] yra taip pat ir didelė [[nelaimė]] žmogui, kurią jis turi. – [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškova]].
# [[Dorybė]] turi šydą, [[yda]] kaukę. – [[Viktoras Hugo]].
# Esama epochų, kai [[charakteris|charakteriai]] tokie vangūs, kad [[yda|ydos]] lemia ne [[nusikaltimas|nusikaltimus]], o tik [[ištvirkavimas|ištvirkavimą]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# [[Filosofija]] neturi tarnauti [[yda|ydų]] pateisinimui. – [[Seneka]].
# Ir [[pasitikėjimas]] visais, ir netikėjimas niekuo yra [[yda]]. – [[Seneka]].
# [[Išsekimas]] ir [[pervargimas]] – šiuolaikinės mūsų [[yda|ydos]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Yda]] nuo senų laikų siejama su [[menkystė|menkyste]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Yda|Ydinga]] visa, kas per daug. – [[Seneka]].
# [[Yda|Ydos]] įgyjamos ir be [[mokytojas|mokytojų]]. – [[Seneka]].
# [[Jaunystė]]s [[yda|ydų]] nereikia pasilaikyti senatvei, nes [[senatvė]] turi savo trūkumų. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Jei [[ydos]] madingos, jos šlovinamos kaip [[dorybė]]s. – [[Moljeras]].
# Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kai kurios [[yda|ydos]] prasiskverbia į mus [[dorybė|dorybių]] pavidalu. – [[Seneka]].
# Kas turi daug [[yda|ydų]], tas turi daug ir valdovų. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]].
# Kiekviena įgimta [[yda]] darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke. – [[Erazmas Roterdamietis]].
# Kitų [[yda]]s pastebime, o savųjų nematome. – [[Ciceronas]].
# [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Mokytis [[dorybė|dorybių]] – vadinasi, išsižadėti [[yda|ydų]]. – [[Seneka]].
# Nematome savo [[yda|ydų]], kaip kuprinės ant pečių. – [[Erazmas Roterdamietis]].
# Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o [[yda|ydų]] neatsikratė. – [[Konfucijus]].
# Nėra [[žmogus|žmonių]] be [[yda|ydų]]. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai. – [[Horacijus]].
# Nuo mažų [[klaida|klaidų]] lengva pereiti prie didelių [[yda|ydų]]. – [[Seneka]].
# Protingas žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]].
# Reikia išsirinkti garbingą vėliavą. Jos šūkiai turi skatinti kautis su tomis [[yda|ydomis]], kurios, vos tik atsiradusios beregint nusilpnina žmogų. – [[Seneka]].
# [[Skonis|Skonio]] stoka – viena iš tų [[yda|ydų]], kurios neatsiejamos nuo [[veidmainystė]]s. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Su [[žmogus|žmonėmis]] gyvenk taikiai, o su [[yda|ydomis]] kariauk. – [[Publijus Siras]].
# Svetimos [[yda|ydos]] visada mums prieš akis, o savo – už nugaros. – [[Seneka]].
# Teisingas [[mąstymas]] parbloškia ne pavienes [[yda]]s, visas iš karto vienu ypu nugali. – [[Seneka]].
# Ten, kur veši [[yda|ydos]], nuodėmingu laikomas [[teisuolis]]. – [[Publijus Siras]].
# [[Tėvai]] sunkiausiai atleidžia [[vaikas|vaikams]] tas [[yda]]s, kurias jie patys išugdė. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
[[Kategorija:psichologija]]
[[de:Laster]]
[[en:Vices]]
[[eo:Malvirto]]
[[it:Vizio]]
[[pt:Vício]]
[[sk:Neresť]]
| |||