Mo Ti: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
6 eilutė:
# Mokyti to, kas [[Nauda|naudos]] neduoda, – tai tik veltui burną aušinti.
# Reikia daryti tai, kas [[nauda|naudos]] duoda Dangui, dvasioms ir liaudžiai.
===Apie valdymą===
# [[Išminčius]], kuriam pavesta [[valdymas|valdyti]], privalo pirma sužinoti suirutės priežastį, kad pajėgtų ją įveikti, panašiai kaip gydytojas turi sužinoti ligos priežastį, kad ją nugalėtų.
# Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi [[valdymas|valdyti]] šalį?
# Ką nors [[aiškinimas|aiškindami]], neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, kad mūsų [[žodis|žodžiai]] padėtų šalį, sritį, liaudį [[valdymas|valdyti]].
# Kai [[išminčius]] [[valdymas|valdo]] šalį, [[pajamos]] padvigubėja, kadangi jis panaikina nereikalingas [[išlaidas]].
# [[Valdymas|Valdyti]] reikia mokėti.
===Apie valdovus===
# Aukoti [[valdovas|valdovui]] didžiausius [[turtas|turtus]] yra mažiau negu duoti jam dora [[vyras|vyrą]] ar nurodytį mokslingą.
eilutė 18 ⟶ 24:
# Dėstyti kokį nors [[mokslas|mokslą]] nepaisant [[pavyzdys|pavyzdžio]] – tai tartum aiškinti saulėtekį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga.
# Duoti mažai, už tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis skatinti vien [[baimė|baimę]].
# [[Išminčius]], kuriam pavesta [[valdymas|valdyti]], privalo pirma sužinoti suirutės priežastį, kad pajėgtų ją įveikti, panašiai kaip gydytojas turi sužinoti ligos priežastį, kad ją nugalėtų.
# Jei ką nors nori padaryti, turi turėti [[pavyzdys|pavyzdį]].
# Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi [[valdymas|valdyti]] šalį?
# Jei [[sūnus|sūnūs]] myli tik patys save, tai [[tėvas|tėvo]] savo nemyli. Vadinasi, darys tėvui žalą dėl asmeninės naudos.
# Jei svetima [[šalis]] būtų vertinama kaip sava, ar būtų mąstoma apie antpuolius?
eilutė 26 ⟶ 30:
# Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei [[teisumas|teisiu]] pavadinsi ką nors, tai, kad ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia [[apgavystė]]!
# Jei žmonės arti nemokėtų, kieno [[nuopelnas|nuopelnai]] būtų didesni: to, kuris juos arti išmokė, ar to, kuris, arti nemokėdamas, pats šito ėmėsi? Panašiai ir to, kuris teisingumo moko, nuopelnai didesni negu to, kuris tik pats teisingas.
# Kai [[išminčius]] [[valdymas|valdo]] šalį, [[pajamos]] padvigubėja, kadangi jis panaikina nereikalingas [[išlaidas]].
# Kai miesto sienos taisomos, daug būna nuvargusių, bet niekas nekrinta išsekęs. Kai [[mokesčiai]] renkami pagal paprotį, daugelis praranda didžiules sumas, bet niekas nejaučia širdgėlos.
# Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o [[mintis|mintimi]], ir ne iškalbos dovana, o sugebėjimu analizuoti.
# Kare už taktiką svarbesnė narsa. Už gedulo apeigas svarbesnis liūdesys. Žmogus turi būti išsilavinęs, bet svarbiau, kad pirma tai tinkamu [[elgesys|elgesiu]] įrodytų.
# Ką nors [[aiškinimas|aiškindami]], neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, kad mūsų [[žodis|žodžiai]] padėtų šalį, sritį, liaudį [[valdymas|valdyti]].
# Kiekvienas bajoras pripažįsta, kad nepajėgia dirbti mėsininko [[darbas|darbo]], ir atsisako šito prašomas. Tačiau nepaisant to, kad neišmano eiti [[ministras|ministro]] pareigų, to imasi vos tik paprašytas. Koks [[Veidmainiškumas|dviveidiškumas]].
# [[Kalba]]nt reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o [[Mintis|mintimi]], ne iškalbos dovana, o gebėjimu analizuoti.
eilutė 51 ⟶ 53:
# Trys yra dalykai, dėl kurių [[liaudis]] sielojasi: kai alkana neturės ko valgyti, sušalusi – kuo apsirengti ir išsekusi atokvėpio nežinios.
# Tuščios pastangos [[bičiulis|susibičiuliauti]] su tais, kurie toli, jei nesibičiuliaujama su tais, kurie arti.
# [[Valdymas|Valdyti]] reikia mokėti.
[[Kategorija:Kinai]]