Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
17 eilutė:
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
# [[Žmogus|Žmonės]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas.
# [[Žmogus|Žmonės]] neatsargiai renkasi [[draugas|draugus]]. Todėl, kol sutinka, viešpatauja [[mandagumas]], bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda [[neapykanta]] ir [[pavydas]].
# [[Žmogus|Žmonių]] [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
===Kitos===
25 eilutė:
# Galima įkurti naują [[ugnis|ugnį]], bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
# [[Ginčas]] panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga.
# [[Įrankis|Įrankiai]] ir jų naudojimosi būdai kinta, o [[gamta]] ir jos reiškiniai visados vienodi.
# Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis.
37 eilutė:
# Per daug pašildytas [[vynas]] tampa rūgštus.
# [[Sapnas|Sapnai]] yra [[tiesa]], bet žmogaus [[išmintis|išminties]] nepakanka jiems suprasti.
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis [[maištas|maištais]].
# Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos [[vaisius|vaisių]].
# Tas, kurio [[troškimas|troškimai]] sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
| |||