Vytautas Juozapaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
25 eilutė:
== Apie Vytautą Juozapaitį ==
 
#„Visada malonu matyti '''V.Juozapaitį'''. Kurdamas Žygimanto Augusto vaidmenį jis, kaip artistas ir kaip dainininkas, neša didžiulį krūvį"[http://www.kamane.lt/lt/menotyros_archyvai/autorius5/saviciunaite27] - Vida Savičiūnaitė, "Operai "Karalienė Bona" išmušė užtarnauto atpildo valanda". "Lietuvos Rytas", "Mūzų malūnas". 2002 m. vasario 19 d.
#„'''V. Juozapaitis''', kaip visada puikios formos, išraiškingai kūrė savo personažą – išdidaus ir kerštingo lordo Aštono paveikslą“[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=529&kas=straipsnis&st_id=180] – Beata Leščinska, „Meilės istorija. „Liučija di Lamermur“ Trakų pilies kieme“, „7 meno dienos“ Nr. 529, 2002 m. liepos 5 d.
#„Viena iš spektaklio kulminacijų, be jokios abejonės, tapo Ūdrio daina – visų laikų lietuviškos operos „topas“. Tokį šios dainos statusą, kaip matyti, puikiai supranta ir '''V. Juozapaitis''', padainavęs žymiąją „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“ su nemenka bravūros doze. Nei dramaturgiškai, nei vokališkai nelabai painus Ūdrio vaidmuo – dainininkui yra tekę dainuoti ir sudėtingesnių partijų – '''V. Juozapaičio''' buvo atliktas, sakyčiau, virtuoziškai lengvai ir įtikinamai“[http://ct.svs.lt/7md/?kas=straipsnis&leid_id=676&st_id=206] – Beata Leščinska, „LNOBT vasaros sezoną Trakų pilyje užbaigė Vytauto Klovos „Pilėnai“, „7 meno dienos“ Nr. 530, 2002 m. liepos 12 d.
#„'''V. Juozapaitis''', pasak kompozitorės A. Žigaitytės, idealiai tinka Žilvino vaidmeniui. Atlikdamas savo partiją solistas pademonstravo išskirtinį vokalinį bei artistinį jautrumą ir imlumą teksto ir muzikos niuansams“[http://www.ve.lt/?rub=1065924817&data=2002-08-28&id=1030463416] – Jurga Petronytė, "Žilvinas ir Eglė" - tai, ko reikia šiuolaikinei publikai". „Vakarų ekspresas“, 2002 m. rugpjūčio 28 d.
#„Stebėdamas '''Vytauto Juozapaičio''' kuriamą Don Žuaną gali pamanyti, jog šis charakteris tiesiog yra jo savastis, tačiau su ta pačia įtaiga jis kuria visus personažus, kuriuos yra tekę matyti – ar tai būtų grafas Šemeta B. Kutavičiaus „Lokyje“, ar Enrikas G. Donizetti „Liučijoje di Lamermūr“, ar Paganinis F. Leharo operetėje „Paganinis“... Tiesa, tos ypatingos vokalinės ir sceninės laisvės priežastis galbūt yra ta, jog visai neseniai '''V. Juozapaičiui''' teko dainuoti Don Žuaną ir Prahoje“ [http://www.culture.lt/7md/?leid_id=539&kas=straipsnis&st_id=457] – Beata Leščinska, „Memento mori, Don Giovanni...“, „7 meno dienos“ Nr. 539, 2002 m. spalio 18 d.
#„'''Vytautas Juozapaitis''' – būtent toks Žilvinas, apie kokį svajojau“ (kompozitorė Audronė Žigaitytė apie operą „Žilvinas ir Eglė“)[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=533&kas=straipsnis&st_id=281] – Junija Galejeva, „Būsenų drama. Po operos „Žilvinas ir Eglė“ premjeros“, „7 meno dienos“ Nr. 533, 2002 m. rugsėjo 6 d.
#„Tikrai abejonių nekelia dainininkų interpretacijos. Itin nuoširdžiai Žygimanto vaidmenį kuria '''V. Juozapaitis''', "ištraukdamas" visas švelnias savo balso ir individualybės spalvas"[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=552&st_id=1582&txt=Juozapaitis] - Beata Leščinska, "Kauno muzikinio teatro vakarai Vilniuje". "Septynios meno dienos" Nr. 552. 2003 m. sausio 24 d.
#„Šios operos premjera žavi ir atlikėjais. Rigoletas – '''Vytautas Juozapaitis''', Mantujos hercogas – Algirdas Janutas (...). Prie šių pavardžių tarsi nieko pridurti ir nebereikia. Tiesiog galima tik pasidžiaugti, jog mūsų teatro scenoje turime galimybę ir malonumą klausytis ir regėti tokio masto solistus. Netenka net abejoti, jog Rigoletas – gamtos ir aplinkybių lemtas vaidmuo '''Vytautui Juozapaičiui'''. Tai – solistas, turintis ne tik stiprų balsą, bet ir sceninės, netgi energetinės galios bei nepaprastos įtaigos. Jis tiesiog pakeri publiką“[http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/menas/dz-verdzio-rigoletas-ambicijos-ir-prestizas-123633] – Rita Bočiulytė, „Dž.Verdžio „Rigoletas“: ambicijos ir prestižas“, dienraštis „Klaipėda“, 2003 m. rugpjūčio 1 d.
#„Net pavydu, kad Klaipėdos muzikinis teatras negali pasididžiuoti tokiais talentingais solistais. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų geriau įkūnyti dramatišką hercogo juokdario, kupriaus Rigoleto personažą nei '''V. Juozapaitis'''"[http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/rigoletas-pakerejo-emocionalia-vaidyba-379969/] - Jurga Petronytė, "Rigoletas" pakerėjo emocionalia vaidyba". "Vakarų ekspresas", 2003 m. rugpjūčio 19 d.
#„'''Vytautas Juozapaitis''' savo galingu baritonu ir dramatiniu talentu sukūrė Rigoletą, kuriuo baisiesi labiau nei tuo profesionaliu nekaltybių medžiotoju – Hercogu“[http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/bravo-139446] – Rūta Grinevičiūtė, „Bravo!“, Dienraštis „Klaipėda“, 2003 m. rugpjūčio 19 d.
#„Don Žuano“ pagrindinio vaidmens atlikėjas lietuvių baritonas '''Vytautas Juozapaitis''', aistringasis Douglaso Fairbankso ar Errolo Flynno tipo Don Žuanas, – aukštas juodbruvas gražuolis, tiesiog žvėriškai seksualus, galingo ir minkšto bronzinio atspalvio balso, visiškai laisvas scenoje ir pagaliau iš tikrųjų BESIMĖGAUJANTIS palaidūno hedonisto gyvenimu. Buvo tiesiog neįmanoma jam atsispirti“[http://www.opera.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=553] – William Fregosi, leidinys „Opera-L“, 2003 m. rugsėjo 10 d.
eilutė 39 ⟶ 42:
#„Grakštaus ir guvaus baritono '''Vytauto Juozapaičio''' Don Žuanas – egocentriškas didikas. Šiam malonaus balso dainininkui, kitaip nei daugeliui šio vaidmens atlikėjų, sudainuoti „ariją su šampano taure“ didžiausiu tempu nekėlė jokių sunkumų“[http://www.balsas.lt/naujiena/273866/vytautas-juozapaitis-trylika-kartu-don-zuanas-jav/rubrika:naujienos-projektai-projektuarchyvas-archyvas_2003-2006] – leidinys „Opera Japonica“, 2003 m. spalis
#„Šilčiausių žodžių nusipelno „auksinį" savo artistinės karjeros amžių išgyvenantis '''V. Juozapaitis'''. Vokaliniu atžvilgiu pagrindinis mūsų operos baritonas Rigoleto partiją atlieka nepriekaištingai"[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/42218] – Valdas Gedgaudas, dienraštis „Respublika“, 2003 m. lapkričio 14 d.
#„...scenoje karaliavo '''Vytautas Juozapaitis'''. Rašau "karaliavo", nes vykusi buvo ne tik įtaigi '''Juozapaičio''' vokalinė interpretacija, bet ir pats vaidmuo puikiausiai atitiko aktorinę dainininko prigimtį –'''Juozapaitis''' išties yra labai ekspresyvus aktorius ir jam sekasi kurti tokius "ribinius" vaidmenis, kurių išraiškos skalė – nuo švelnumo iki grotesko. Ko vertas jau vien pirmasis Rigoleto pasirodymas!"[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=589] - Beata Leščinska, "Juodasis Rigoletas". "Septynios meno dienos" Nr. 589, 2004 m. lapkričio 14 d.
#„Vargu ar rasime operinėje literatūroje kitą tokį vaidmenį, tokį herojų (Rigoletą – past.), kurio charakteris, veiksmai, poelgiai, būsenos kūrinyje taip keistųsi; tokią asmenybę, kurioje būtų susipynę kardinaliai priešingi jausmai. Atrodo, kad '''V. Juozapaičiui''' nebėra viršūnių, kurių negalėtų pasiekti. Visa jo vokalinė interpretacija, balso jėga, šiluma, ištvermė, beribė emocijų amplitudė, aktorinė raiška pribloškia žiūrovą, o operos finale (“Tas balsas!.. Tai tik nakties iliuzija!..”) priverčia tiesiog fiziškai išgyventi į būties bedugnę krintančio Rigoleto katastrofą. Tai ypač buvo ryšku trečiojoje premjeroje (lapkričio 15 d.), kai visomis stygomis suskambėjo būtent Verdi Rigoletas, o jo ir Džildos duetai žiūrovus tiesiog hipnotizavo“[http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=128&spau=1] - Justa Adomonytė, „Muzikos barai", 2003 m. Nr. 12
#„Ką aš galiu parašyti apie '''Vytautą Juozapaitį'''? Prieš keletą mėnesių, dainininkas tokiu pat vardu ir pavarde pateikė vieną iš “mocartiškiausių” “Don Žuano” interpretacijų, kokias man kada nors yra tekę girdėti: nesodrus, bet šiltas balso tembras, jaudinantis ir šiek tiek pavojingas – visiškai (ir nuostabiai) egocentriškas. Tiesiog nesitiki, kad tas pats artistas galėjo sudainuoti Žermoną. Tai buvo aukščiausio lygio Verdžio vokalas – lyg jis būtų sutvertas šiam vaidmeniui. Laisvai besiliejanti, turtinga išraiška ir dėmesys šiai partijai savo gilumu, detalumu ir muzikalumu priminė didžiuosius šio vaidmens atlikėjus: Goriną, Merrillą… Ir nors šį vardą amerikiečių publikai tikriausiai nebus lengva ištarti, mūsų laikais, kai dažnai apgailestaujama, jog tikrieji [[Džiuzepė Verdis|Verdi]] balsai jau beveik visai išnykę, '''Juozapaitis''' yra tikras grynuolis. Kiekviena jo dainuojamo Žermono akimirka buvo kupina aistros ir kiekvienas itališkas žodis, kaip, beje, ir kitų spektaklio dalyvių, buvo ištariamas natūraliai ir suprantamai. Mama mia, šis vyras tai tikrai sugeba!“[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/42218] – Paolo Padillo, “Įsidėmėtina Traviata: Teatro Lirico d'Europa”, leidinys „Opera-L“, 2004 kovas, 4-ta savaitė
eilutė 46 ⟶ 50:
#„Operoje „Don Žuanas” didžiausias krūvis tenka šelmiškam '''Vytauto Juozapaičio''', vaidinančio pagrindinį vaidmenį, žavesiui. Tiesą sakant, jis toks dekadentiškai smagus ir charizmatiškas atlikėjas, kad, palyginus su juo, teisuoliškas pasidygėjimas tų, kuriems jis daro bloga, atrodo tiesiog davatkiškas”[http://www.club.lt/index/lt/vilnius/theater/review/?id=35] – Nigel Powlson, „Sunku atsispirti svetimoteriautojo kerams”, leidinys „Derby Evening Telegraph“, 2004 m. liepos 23 d.
#„Šarpleso vaidmenį parengę abu mūsų baritonai – '''Vytautas Juozapaitis''' ir Dainius Stumbras privertė besididžiuojant pamiršti visas užsienietiškas žvaigždes. Jie skirtingi, bet jų abiejų dalyvavimas spektaklyje garantuoja kokybę ir malonumą. Malonumą girdėti '''Vytauto Juozapaičio''' jausmingąjį dainavimą ir daugybę niuansų bei atspalvių...“[http://www.muzikosbarai.lt/get.php?f.10] – „Madam Baterflai: Meno beieškant“, leidinys „Muzikos barai“, 2005 m. balandis
#„'''Vytauto Juozapaičio''' Šarplesas –- puikus amerikietis, gerai tinkantis šiam vaidmeniui. Gal tik tikėjausi kiek familiaresnės amerikietiškos šio personažo elgsenos vietoj prakilnių, iškilmingų vakarietiškų manierų. Tačiau emocinio pakilimo momentais, kulminacijose dramatizmu Juozapaitis nepralenkiamas. Pagaliau –- kerintis jo balso grožis, tembriniai niuansai"[http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3090&st_id=8578&txt=Juozapaitis] - Jūratė Katinaitė, "Apie "Madam Baterflai" laukimą ir žiūrovų lūkesčius". "Literatūra ir menas" Nr. 3090. 2006 m. balandžio 7 d.
#„Padoraus ir sąžiningo konsulo paveikslą sukūrė '''Vytautas Juozapaitis'''. Jo Šarplesas viską pastebi, supranta ir jautriai reaguoja, be to, jis dar ir elegantiškas džentelmenas. Solistas savo partijai suteikė daug turtingų spalvų ir niuansų, jo replikos ir rečitatyvai buvo nuosekliai įprasminti. Tiesiog puikiai buvo atlikta laiško scena“[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=703] – Živilė Ramoškaitė, „Operos magija. „Madam Baterflai“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“, „7 meno dienos“ Nr. 703, 2006 m. balandžio 7 d.
#„Pilėnų” tekstas buvo kažkaip savas, sklandus ir prasmingas, kai solistai pasistengė jį tiksliai, aiškiai perteikti – tuo ypač pasižymėjo '''Vytautas Juozapaitis'''. Jis ne tik pažįstamas, bet ir labai mėgstamas (tą, atrodo, jautė ir jis pats). Sodriu baritono balsu, laisva laikysena, užtikrintu savo vaidmens (Ūdrio, Pilėnų karžygio) supratimu, '''V. Juozapaitis''' dar kartą nusipelnė publikos simpatijų, o kai pagaliau užtraukė populiariąją Ūdrio ariją – „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom...”, paskutiniam akordui nutilus, salė sugriaudėjo plojimais“[http://www.draugas.org/opera.html] – Danutė Bindokienė, "Įspūdinga Lietuvių operos šventė". 2006 m. gegužės 9 d.
#„...mylimiausias Kauno publikos baritonas '''V. Juozapaitis''' žavėjo puikiu vokalu ir oria vaidyba“[http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/teatras/tatgarsis162/atgarsis_printable] – Eugenija Žakienė, „Lai gailisi tie, kas nematė“, „Nemunas“, 2006 m. gegužės 25 d.
#„'''Juozapaitis''' labai lankstus, jis gali čia pat persikūnyti į begalę pavidalų ir kaip aktorius kuria spalvingus personažus"[http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3107&st_id=9399&txt=Juozapaitis] - "Gintaras Sodeika: Vyro ir moters santykių trapumą „pastebi“ muzika". "Literatūra ir menas" Nr. 3107, 2006 m. rugsėjo mėn. 1 d.
#„Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai J. Stupnianek ir '''V. Juozapaitis''' antrąją koncerto dalį papuošė skambiais balsais ir nuotaikingais aktoriniais atradimais (ypač žavusis Dono Žuano atlikėjas)“[http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/muzika/muzatgarsis130] – Eugenija Žakienė, "Orkestro koncertinio sezono pradžia". „Nemunas“, 2006 m. rugsėjo 28 d.
#„Jei būčiau [[moteris]], pasakyčiau – gražus. O be juokų, jis – labai rimtas savo darbo specialistas. Labai džiaugiuosi, kad teko dirbti su tokiu žmogumi. Ne kiekvienam taip pasiseka gyvenime. Kaip klasikas klasiką suprantam – aišku, man iki tokio lygio kaip jo dar dirbti ir dirbti. Bet jis viską labai šiltai aiškindavo, be jokio pykčio. Aš suprasdavau, ko jis nori – tas yra svarbiausia tarp mokytojo ir mokinio. Menininkai labai greitai perpranta žmones. Ir jis apie mane staigiai viską pasakė asmeniškai – koks aš esu, ko man reikia, ko trūksta“ – tenoras [[Merūnas Vitulskis]], LNK laida „Kelias į žvaigždes. Mokytojų turnyras“, 2007 m. sausis
#„'''Vytautas Juozapaitis''' (atrodęs tarsi būtų nužengęs iš nebyliojo filmo „Nosferatu“) buvo labai fiziškas Rigoletas, sužavėjęs savo tamsiu, turtingu balso tembru ir sukrečiančia vaidmens charakteristika“[http://www.balsas.lt/naujiena/65653/pokyciu-laikai/rubrika:naujienos-kultura-teatras] – „Pokyčių laikai“, „Balsas“, 2007 m. kovo 23 d.
eilutė 55 ⟶ 61:
#„'''Vytautas''' – tikras vyras, be to, labai charizmatiškas. Profesionalus solistas, puikiai atrodantis scenoje. Man labai patiko su juo bendrauti, nes jis inteligentiškas ir puikiai kalba angliškai“ – Izraelio operos solistė [[Limor Shapira]], savaitraštis „TV gidas“, 2007 m. gegužės 30 d.
#„Išgirdau kitokį '''V. Juozapaitį'''. Tokio nepamatysi jokiame operos spektaklyje ar televizijos šou – be Figaro bravūros ar Ūdrio mosto. Jis dainavo itin susikaupęs, įsijautęs, bet gana objektyviai perteikdamas romantiškąją nelaimingos meilės esę. Toli gražu ne kiekvienas įžymus operos solistas gali didžiuotis turįs tokį sudėtingą ir intelektualų kamerinį repertuarą. Todėl šį, kamerinį '''V. Juozapaičio''' amplua, pasižymintį dainavimo kultūra, vadinčiau dar vienu meninės brandos ženklu“[http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=128&spau=1] – Laimutė Ligeikaitė, „Neapgaulingas koncertas“, „7 meno dienos“, 2007 m. birželio 29 d.
#„'''V. Juozapaičio''' herojus (Eskamiljas), kaip visada, prikaustė dėmesį ir viešpatavo scenoje nuo pirmosios pasirodymo akimirkos“[http://www.7md.lt/lt/2009-05-08/muzika/galimybe_pasidalinti_patirtimi.html] – Gabija Svajonaitė, „Operų savaitė Kaune“, „7 meno dienos“ Nr. 926, 2009 m. vasario 5 d.
#„Per paskaitas apie gyvenimą dažnai pašnekame. Galiu pasakyti, kad dėstytojo paskaitos apima ne tik dainavimo pagrindų aiškinimąsi, jų supratimą ir mokymąsi. Dėstytojas kartu ir gyvenimo mokytojas. '''Juozapaitis''' yra tas žmogus, kuris į smegenų sistemą įdiegė supratimą. Jis visada klausia, ką darysiu po studijų. Jis paruošė mane ekstremaliam darbui, ekstremaliems įvykiams, kurie laukia išėjus į platųjį pasaulį. Aš ne pirmas, kuris tą sakau. Daugelis jo studentų tą sako: pabuvęs pas '''Juozapaitį''' – gali važiuoti į Iraką“[http://www.alfa.lt/straipsnis/10267273/?Vaidas..pabuves.pas.Juozapaiti..gali.vaziuoti.i.Iraka..II.dalis.=2009-04-06_09-00] – dainininkas [[Vaidas Baumila]], „Vaidas: pabuvęs pas Juozapaitį – gali važiuoti į Iraką“, „Alfa“, 2009 m. balandžio 6 d.
#„'''Vytauto Juozapaičio''' Žoržas Žermonas taikliai derėjo prie „Traviatos“ koncepcijos tiek vaidybiniu, tiek muzikiniu aspektu“[http://www.7md.lt/lt/2009-05-15/muzika/tarp_modernumo_ir_tradiciju.html] – Rima Povilionienė, „Tarp modernumo ir tradicijų. Naujas Giuseppe Verdi operos „Traviata“ pastatymas LNOBT“, „7 meno dienos“ Nr. 19 (848), 2009 m. gegužės 15 d.