Juozas Erlickas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
6 eilutė:
# [[Kaunas]] yra visų kelių pradžia. O [[Vilnius]] – vienintelio kelio galas.
# Kiek triukšmo! Tas ant vinių guli, anas ant adatos sėdi... Aš stoviu ant žemės. Niekas [[dėmesys|dėmesio]] nekreipia. Tradicinė orientacija nūnai ne madoj.
# Pavasario naktimis mėgstu pagulėt ant geležinkelio bėgių. Žiūriu į skylėtą dangų... Ir mano kelnės skylėtos... Koks ryšys tarp žmogaus ir dangaus! Bet štai ateina traukinys, ir aš traukiuos į šalį. Užtat ir negerbiu savęs. Kitas nepasitrauktų.
# Skambina iš ministerijos.<br /> – Atvažiuokit. Nebegalim susitvarkyt.<br /> Atvažiuoju ir viską sutvarkau. Vienus pridaužau geležiniu strypu, kitiems ir diržo gana. Bet dažniausiai tenka keletą nušaut.<br /> Jei ne aš – viskas čia būtų dar blogiau.
# [[Žiema|Žiemą]], žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia. Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį. Moteris, stumianti automobilį, – visai kaip tarybinė. Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui.