Satja Sai Baba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
3 eilutė:
# Kad [[žmogus]] imtų augti dvasiškai, reikia dviejų dalykų: Dievo malonės ir individualių pastangų – Sadhanos. Jie kaip du skirtingi magneto poliai + ir -, kurių sąveika būtina. Dievo malonė esti visados, bet individo pastangų dažnai trūksta, o be Sadhanos širdies neišgryninsi.
# Nebūkite sugeriamuoju popieriumi, sugeriančiu visas aistras ir emocijas, visus skausmus ir džiaugsmus, kuriuos aktorė [[gamta]] mums parodo gyvenimo scenoje. Būkite kaip lotosai, išskleidžiantys savo žiedlapius saulės šviesoje. Kaip lotosai, nesusitepę purvu, kuriame gimė, ir iškilę virš vandens, juos maitinančio.
# Pagrindinis [[švietimas|švietimo]] tikslas – lavinti [[protas|protą]] ir [[dvasia|dvasią]]. Labai panašu į žemdirbystę, kuri maitina ir rengia žmogų. Kūnui palaikyti mums reikalingi grūdai (dhanja), dvasiai palaikyti mums reikalinga meditacija (dhjana). Žemdirbys paruošia dirvą, sėja sėklas, tręšia augalus ir nuima derlių. „Įdirbant“ širdį turime suarti širdies lauką (hrudaja-kšetra), išravėti piktžoles bei laukinę augmeniją ir pasėti sėklas. Piktžolės – tai žalingi polinkiai, požiūriai ir įpročiai; trąšos – tai atsidavimas ir aukojimasis. Vanduo, padedantis augalui augti, – tai meilė. Sėklos yra Dievo vardai, beriami į tyrą širdį. Visos šios dvasinės disciplinos derlius yra [[išmintis]].
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
| |||