Šatrijos Ragana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilione (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
2 eilutė:
[[Vaizdas:Zidikai. Muziejus.jpg|thumb|right|260px|Rašytojos memorialinis muziejus Židikuose]]
==Sentencijos==
# Buvai gyvybė mano [[gyvenimas|gyvenimo]], [[dvasia]] mano dvasios; Saulė mano!..
# Ir štai aš, pelenas ir dulkė, tarp pelenų ir dulkių vaikščiojanti, jaučiu savyje [[amžinybė|amžinybę]] ir begalybę.
# Juo mažiau [[žmogus]] jaučia, juo mažesnis jis yra žmogus.
# Kur bebūtum, į kokią [[visuomenė]]s dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę.
# [[Laimė]] yra trumpa [[malonė]], kurią teikti [[gyvenimas]] nėra įpareigotas. Pareigų turi tik žmogus.
# Man rodos, kad pasitenkinimo gyvenimu [[paslaptis]] teatspėjama tokiu būdu: [[žmogus]] neprivalo per daug reikalauti iš [[gyvenimas|gyvenimo]].
# Ne [[vergovė]], o [[tarnystė]] – mano gyvenimo principas.
# Nūdien aiškiau ne kaip kitados matome, kad [[mokslas]], neparemtas [[dorovė|dorove]], yra namai, pastatyti smiltyse.
# [[Žmogus]] ateina į šią žemę ne tam, kad krautų [[turtas|turtus]], rinktų plojimus, ieškotų [[garbė]]s. Mūsų [[tikslas]] turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų [[siela|sielos]] tobulinimas.
# Kaip gera viskas, kas su tavim, kaip geras tu pats, kiekviena [[mintis]], kiekvienas tavo [[žodis]].
# Buvai gyvybė mano [[gyvenimas|gyvenimo]], [[dvasia]] mano dvasios; Saulė mano!..
# Kaipgi mylinčioji [[siela]] nepažins mylimos sielos?
# Žino [[širdis]], kad [[meilė]]s ryšiai nenutrūksta mirus, kad [[siela]], iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi, nuregi dabartį ir ateitį.
# Kaip kvaila ir juokinga dėti savo [[širdis|širdį]] į tai, kas turi savyje mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius.
# Kaipgi mylinčioji [[siela]] nepažins mylimos sielos?
# Ir štai aš, pelenas ir dulkė, tarp pelenų ir dulkių vaikščiojanti, jaučiu savyje amžinybę ir begalybę.
# Kur bebūtum, į kokią [[visuomenė]]s dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę.
# [[žmogus|Žmogaus]] vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.
# [[Laimė]] yra trumpa [[malonė]], kurią teikti [[gyvenimas]] nėra įpareigotas. [[Pareiga|Pareigų]] turi tik žmogus.
# Man rodos, kad pasitenkinimo gyvenimu [[paslaptisgyvenimas|gyvenimu]] paslaptis teatspėjama tokiu būdu: [[žmogus]] neprivalo per daug reikalauti iš [[gyvenimas|gyvenimo]].
# Ne [[vergovė]], o [[tarnystė]] – mano gyvenimo principas.
# Nuostabi mįslė yra [[žmogus|žmogaus]] [[siela]].
# Nūdien aiškiau ne kaip kitados matome, kad [[mokslas]], neparemtas [[dorovė|dorove]], yra namai, pastatyti smiltyse.
 
# Žino [[širdis]], kad [[meilė]]s ryšiai nenutrūksta mirus, kad [[siela]], iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi, nuregi dabartį ir ateitį.
# [[žmogusŽmogus|Žmogaus]] vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo [[dora|doros]].
# [[Žmogus]] ateina į šią žemę ne tam, kad krautų [[turtas|turtus]], rinktų plojimus, ieškotų [[garbė]]s. Mūsų [[tikslas]] turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų [[siela|sielos]] tobulinimas.
==Nuorodos==
{{Wikipedia}}