Fiodoras Dostojevskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Dostoevsky_1872.jpg|thumb|240px|right|Fiodoras Dostojevskis.<br>Tapytojas Vasilijus Perovas, 1872 m.]]

==Sentencijos==

===Apie gyvenimą===

# Aš manau, kad visi turi pamilti [[gyvenimas|gyvenimą]].

# Visa valandėlė palaimos! Argi to maža kad ir visam [[žmogus|žmogaus]] [[gyvenimas|gyvenimui]]?

# [[Žmogus|Žmogaus]] [[būtis|būties]] paslaptis yra ne pats jo [[gyvenimas]], bet gyvenimo [[tikslas]].

===Apie grožį===

# Be [[pozityvumas|pozityvumo]] ir [[grožis|grožio]] daigų negalima žmogui išeiti iš [[vaikystė]]s į [[gyvenimas|gyvenimą]], be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.

# [[Grožis]] išgelbės pasaulį.

# [[Jausmas]] apsivalo tik tada, kai jį paliečia aukštesnis [[grožis]], idealo grožis.

===Apie meilę===

# Abstrakčiai mylėdamas [[žmonija|žmoniją]], beveik visada [[meilė|myli]] save patį.

# [[Meilė]] tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius.

# Vien [[meilė]]s maža, ji turi pasireikšti darbais.

===Apie širdį===

# Aš nemoku tylėti, kai manyje kalba [[širdis]].

# Išniekinta žmogaus [[prigimtis]] ir nusikaltusi [[širdis]] pačios už save žiauriau keršija negu bet kuris žemiškasis teismas! Negana to: teismas ir žemiškoji [[bausmė]] netgi palengvina prigimties skirtą bausmę, netgi būtinai reikalingi panašiais atvejais nusikaltėlio sielai, nes gelbsti ją nuo nevilties ... – ''„Broliai Karamazovai“''.

# Rodosi, nori išlieti visą savo [[širdis|širdį]] kitam į širdį.

===Apie jausmus===

# Kai esame nelaimingi, mes labiau jaučiame kitų nelaimes; [[jausmai]] ne sudūžta, o susitelkia.

# Visi bijosi įžeisti savo [[jausmai|jausmus]], jei tik labai greit juos atskleis.

===Apie protą===

# Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža.

# Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis.

# Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori.

===Apie tiesą===

# Jokia [[migla]] neatlaikys [[tiesa|tiesos]] spindulių.

# Tikroji [[tiesa]] ir tikras [[grožis]] visada verčia mus visiems viską [[atlaidumas|atleisti]]. – ''„Broliai Karamazovai“''.

# Viskas praeis, viena [[tiesa]] teliks. – ''„Broliai Karamazovai“''.

===Apie žmogų===

# Būti [[žmogus|žmogumi]] – tai savo [[laimė]]s negrįsti kitų [[nelaimė|nelaime]].

# [[Žmogus]] yra [[paslaptis]]. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narpliosi visą [[gyvenimas|gyvenimą]], tai nesakyk, kad veltui praleidai laiką; aš spėju tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi.

# Žmogaus [[siela]] yra arena, kurioje kovoja [[Dievas]] su [[velnias|velniu]].

===Kitos===

# Aš be galo mėgstu [[realizmas|realizmą]] mene – realizmą, kuris, taip sakant, pakyla iki fantastikos... Kas gali būti fantastiškiau, negu [[tikrovė]]? Tai, kas žmonių daugumai fantastiška ir nepaprasta – man tėra pati tikrovės esmė...