Bruno Ferrero: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
11 eilutė:
# [[Gyvenimas]] turi prasmę tik tada, kai kas nors jį išklauso. Pati didžiausia dovana, kurią galime padovanoti kitam žmogui – tai nuoširdžiai jį išklausyti.
# Kai išmoksite gyventi, pats [[gyvenimas]] bus jums atlygis.
# [[Meilė|Mylėti]] – tai dalyvauti kito [[gyvenimas|gyvenime]] visa savo esybe.▼
# Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir [[gyvenimas|gyvenk]]. Kažkam tu esi žinia.
# Panašiai yra per kiekvieną susitikimą. Kiekvienas [[vyras]] ar [[moteris]], besidalijantis su mumis [[gyvenimas|gyvenimu]], dovanoja mums brangius lobius. Ir dažniausiai jų nepastebime.
# Patys švelniausi ir patys liūdniausi [[gyvenimas|gyvenime]] žodžiai: „Koks nuostabus buvo gyvenimas! Tik gaila, kad per vėlai tai supratau.“
# Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad [[žmogus]] amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas.
===Apie meilę===
# Jei šalia tavęs kas nors kenčia, verk kartu su juo. Jei kas nors laimingas, juokis. [[Meilė]] žiūri ir mato, klauso ir girdi. Mylėti – tai dalyvauti kito gyvenime visa savo esybe. Kas myli, savyje randa neišsemiamą sugebėjimą guosti ir stiprinti. Esame tarsi viensparniai [[angelas|angelai]]: galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę.▼
▲# [[Meilė|Mylėti]] – tai dalyvauti kito [[gyvenimas|gyvenime]] visa savo esybe.
# Reikia daug [[drąsa|drąsos]] [[meilė|mylėti]]. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.▼
===Kitos===
# Esame pernelyg įpratę viską parduoti ir pirkti, tad kartais nepajėgiame įsivaizduoti, jog gali būti ir „neįkainojamų“ dalykų.
eilutė 22 ⟶ 25:
# Išgelbėti [[pasaulis|pasauliui]] reikia, kad bent vienas to norintis žmogus tai pradėtų.
# Jei neišgirstame atsakymo į savo [[malda]]s – vien todėl, kad širdies gilumoje jo nesitikime.
▲# Jei šalia tavęs kas nors kenčia, verk kartu su juo. Jei kas nors laimingas, juokis. [[Meilė]] žiūri ir mato, klauso ir girdi. Mylėti – tai dalyvauti kito gyvenime visa savo esybe. Kas myli, savyje randa neišsemiamą sugebėjimą guosti ir stiprinti. Esame tarsi viensparniai [[angelas|angelai]]: galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę.
# Kasdieniai darbai veja [[amžinybė]]s tinklą. Kiekviena diena – tai nauja jo akis. Gal ir nesinori apie tai galvoti, bet žūklės metas ateis ir jos sėkmę lems tavo šiandienos triūsas.
# [[Laimė]]s paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio [[stebuklas|stebuklais]].
eilutė 30 ⟶ 32:
# Per daug lengvai norime atsidurti tarp tų, kurie gauna. Jėzui mes esame tie, kurie turi duoti.
# Plačiai pasklidusi [[mintis]] nebūtinai yra protinga.
▲# Reikia daug [[drąsa|drąsos]] [[meilė|mylėti]]. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.
# [[Rizika|Rizikuoti]] yra normalu. Tačiau niekada nereikia pamiršti, jog kartais pavyksta, o kartais – ne.
# Skorpionas gyvena tam, kad skaudžiai geltų, o aš – kad būčiau [[gailestingumas|gailestingas]] kitiems.
| |||