Viktoras Franklis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
7 eilutė:
# Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna "vertas" savo [[kančia|kančios]] arba ne.
# Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą [[likimas|likimą]], o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą [[kančia|kančią]], – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę.
===Apie meilę===
# Mane nusmelkia mintis, kad pirmąsyk gyvenime patiriu, jog [[tiesa]] yra tai, ką tokia daugybė mąstytojų skelbė kaip savo gyvenimo išminties galutinę išvadą ir ką apdainavo tokia daugybė poetų; tiesa yra tai, kad [[meilė]] yra galutinė ir didžiausia aukštuma, kurion pakilti geba žmogaus būtis.▼
# [[Meilė]] yra vienintelis būdas suprasti slapčiausią kito žmogaus esmę.▼
# Užtat žinau – dabar sužinojau, – kad [[meilė|meilei]] ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė...▼
===Kitos===
# Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį [[vienatvė]]s.
eilutė 17 ⟶ 21:
# Kaip dažnai tai būna tik [[griuvėsiai]], kurie pakelia žvilgsnį į [[dangus|dangų]].
# Kiekvienas turi savo pašaukimą, savo [[misija|misiją]]... Ir niekas už jį jos neatliks, o jo [[gyvenimas|gyvenimo]] niekas nenugyvens. Kiekviena gyvenimo misija yra unikali, taip pat unikali ir galimybė ją įgyvendinti.
▲# Mane nusmelkia mintis, kad pirmąsyk gyvenime patiriu, jog tiesa yra tai, ką tokia daugybė mąstytojų skelbė kaip savo gyvenimo išminties galutinę išvadą ir ką apdainavo tokia daugybė poetų; tiesa yra tai, kad [[meilė]] yra galutinė ir didžiausia aukštuma, kurion pakilti geba žmogaus būtis.
# Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.
▲# [[Meilė]] yra vienintelis būdas suprasti slapčiausią kito žmogaus esmę.
# Niekas neturi teisės elgtis neteisingai, net ir tas, kuris pats [[neteisybė|neteisybę]] patyrė.
# [[Pasaulis|Pasaulio]] būklė yra prasta, bet viskas dar pablogės, jei kiekvienas iš mūsų nepadarys geriausia, ką gali.
eilutė 28 ⟶ 30:
# Tad kas yra [[žmogus]]? Žmogus tai būtybė, visada nusprendžianti, kas ji yra.
# Tegu tas iš jūsų, kuris neturi neurotinių požymių, pirmas meta į mane akmenį, ar jis būtų [[teologas]], ar [[psichiatras]].
▲# Užtat žinau – dabar sužinojau, – kad [[meilė|meilei]] ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė...
# [[Vertybė|Vertybių]] mes negalime išmokti – vertybes turime užgyventi.
# Žmogui (...) galima atimti viską, tik ne paskutinę žmogišką laisvę priimti vienokią ar kitokią nuostatą į duotąsias aplinkybes.
# Žmogus, suvokęs [[atsakomybė|atsakomybę]] už laukiantį darbą ar laukiantį mylimą žmogų, niekada pats neišsižadės [[gyvenimas|gyvenimo]]. Jis žino savo būties „kam?“ – todėl galės pakelti bemaž bet kokį „kaip“.
==Nuorodos==
{{Vikipedija|Viktor Frankl}}
| |||