Viktoras Franklis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
18 eilutė:
# [[Seksas]] veikiau yra išraiška to maksimalaus bendrumo, kuris vadinamas [[meilė|meile]].
# Užtat žinau – dabar sužinojau, – kad [[meilė|meilei]] ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė...
===Apie žmogų===
# Juk [[žmogus]] apskritai tegali egzistuoti žvelgdamas į [[ateitis|ateitį]].▼
# Kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. [[Žmogus]] turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.▼
# Tad kas yra [[žmogus]]? Žmogus tai būtybė, visada nusprendžianti, kas ji yra.▼
# [[Žmogus|Žmogui]] (...) galima atimti viską, tik ne paskutinę žmogišką laisvę priimti vienokią ar kitokią nuostatą į duotąsias aplinkybes.▼
# [[Žmogus]] neturėtų laukti, kol kas jam pasakys, kokia jo [[gyvenimo prasmė]], nes į šį klausimą atsakyti gali tik jis pats. Užduoda šį klausimą [[gyvenimas]], ir žmogus atsako savo gyvenimu, kai yra už jį atsakingas.▼
===Kitos===
# Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį [[vienatvė]]s.
# Būk savo [[noras|norų]] ponas ir savo [[sąžinė]]s vergas.
# Juk gerai žinoma, kad [[humoras]] labiau nei kas kitas žmogaus būtyje leidžia atsiriboti nuo aplinkybių, pakilti virš jų, tegul, kaip sakyta, trumpam.
▲# Juk [[žmogus]] apskritai tegali egzistuoti žvelgdamas į [[ateitis|ateitį]].
▲# Kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. [[Žmogus]] turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.
# Kaip dažnai tai būna tik [[griuvėsiai]], kurie pakelia žvilgsnį į [[dangus|dangų]].
# Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.
eilutė 31 ⟶ 35:
# Spręsti apie žmogaus [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]] neįmanoma iš jo trukmės. Juk skaitomą biografiją irgi vertiname ne pagal jos "ilgį", knygos puslapių skaičių, o pagal turiningumą.
# Sunkiausiai nugalima yra žmogaus teisė bet kokiomis sąlygomis pasirinkti savo [[dvasia|dvasinę]] nuostatą.
▲# Tad kas yra [[žmogus]]? Žmogus tai būtybė, visada nusprendžianti, kas ji yra.
# Tegu tas iš jūsų, kuris neturi neurotinių požymių, pirmas meta į mane akmenį, ar jis būtų [[teologas]], ar [[psichiatras]].
# [[Vertybė|Vertybių]] mes negalime išmokti – vertybes turime užgyventi.
▲# [[Žmogus|Žmogui]] (...) galima atimti viską, tik ne paskutinę žmogišką laisvę priimti vienokią ar kitokią nuostatą į duotąsias aplinkybes.
▲# [[Žmogus]] neturėtų laukti, kol kas jam pasakys, kokia jo [[gyvenimo prasmė]], nes į šį klausimą atsakyti gali tik jis pats. Užduoda šį klausimą [[gyvenimas]], ir žmogus atsako savo gyvenimu, kai yra už jį atsakingas.
==Nuorodos==
{{Vikipedija|Viktor Frankl}}
|