Žanas Žakas Ruso: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.50.6 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta EleferenBot versija |
|||
1 eilutė:
'''''[[w:Žanas Žakas Ruso|Jean-Jacques Rousseau]]''' (1712-1778) – prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas.''
[[Image:Jean-Jacques_Rousseau_%28painted_portrait%29.jpg|thumb|200px|right|Žanas Žakas Ruso]]
==Sentencijos==
===Apie auklėjimą===
# Didžiausia [[auklėjimas|auklėjimo]] klaida – per didelis [[skubotumas]].
# Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]].
# Tikrasis [[auklėjimas]] – ne tiek [[taisyklė]]s, kiek [[pratybos]].
# Žmogaus [[auklėjimas]] prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. [[Patirtis]] ankstesnė už mokymąsi.
===Apie darbą===
# Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai pratimai kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam.
# Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]].
# Norint pažinti [[žmogus|žmones]], reikia matyti jų [[darbas|darbus]].
# [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti.
# Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku.
===Apie draugą===
# Kas dėl savo naudos galėtų apgauti [[draugas|draugą]], neturi teisės į [[draugystė|draugystę]].
# Nežinau piktesnio žmonių [[priešas|priešo]] kaip „visų [[draugas]]“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką.
# Pavojingesni veidmainiški [[draugas|draugai]] negu [[priešas|priešai]].
===Apie garbę===
# Didžiausią [[garbė|garbę]] pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.
# [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis.
# Žmogaus [[garbė]] nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas [[gyvenimas]], ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui.
===Apie gyvenimą===
# Be [[judėjimas|judėjimo]] [[gyvenimas]] tik letargo sapnas.
# [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė [[gyvenimas|gyvenimą]].
# Labiausiai rūpinamės [[gyvenimas|gyvenimu]] jam prarandant savo [[vertė|vertę]]; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni.
# Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi.
# Pats [[gyvenimas]] nieko nereiškia; jo [[vertė]] priklauso nuo to, kaip jis vartojamas.
===Apie išmintį===
# [[Išmintis|Išmintingam]] [[žmogus|žmogui]] vienodai nedera tiek besaikis [[džiūgavimas]], tiek beviltiškas [[aimanavimas]].
# [[Išmintis|Išmintingas]] [[įstatymas|įstatymų]] leidėjas pradeda ne nuo įstatymų leidybos, o nuo jų tinkamumo konkrečiai visuomenei tyrimo.
# [[Jaunystė]] – laikas kaupti [[išmintis|išmintį]], [[senatvė]] – laikas ją taikyti.
===Apie laimę===
# [[Dorybė]] neatneša [[laimė]]s, bet moko mėgautis ja, jei ji yra.
# Jeigu [[tuštybė]] suteikė kam nors [[laimė|laimę]], tai, matyt, šis buvo [[kvailys]].
# Niekas negali būti [[laimė|laimingas]] negerbdamas savęs.
===Apie malonumą===
# Darbuokis, kad patirtum [[malonumas|malonumą]].
# Kur [[malonumas|malonūs]] dalykai gali būti pakeičiami naudingais, beveik visuomet laimi malonūs.
# [[Malonumas|Malonumo]] sustiprinimo paslaptis – mokėjimas juo naudotis saikingai.
===Apie meilę===
# Didžiausi dorybingumo [[žygdarbis|žygdarbiai]] atlikti iš [[meilė]]s [[tėvynė|tėvynei]].
# [[Meilė]]s laišką rašai nežinodamas, ką jame pasakysi, o užbaigi – nežinodamas, ką pasakei.
# Nuoširdžiai [[meilė|mylėti]] – vadinasi, pamiršti save.
# Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti.
===Apie moteris===
# Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės...
# Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti.
# Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]].
===Apie protą===
# Iš visų žmogaus [[sugebėjimas|sugebėjimų]] [[protas]], siejantis visus kitus sugebėjimus, bręsta sunkiausiai ir vėliausiai.
# Norite išlavinti [[mokinys|mokinio]] [[protas|protą]] – lavinkite jo [[kūnas|kūną]] ir [[jėga|jėgą]], kuria remiasi protas, saugokite [[sveikata|sveikatą]], siekite [[stiprybė]]s.
# Pačiame [[blogis|blogyje]] rasti nuo jo apsisaugojančią priemonę, kad [[protas]], kuris žmogų nuvedė blogais keliais, atves jį prie [[žmoniškumas|žmoniškumo]].
# [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]].
# [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą.
# Visų žmogaus gebėjimų viršūnė – [[protas]], – bręsta sunkiausiai ir ilgiausiai.
===Apie sielą===
# [[Akcentas]] – [[kalba|kalbos]] siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo.
# [[Pasitikėjimas]] išaukština mūsų [[siela|sielą]].
# Vienas iš gerų [[poelgis|poelgių]] pranašumų yra tas, kad jie išaukština [[siela|sielą]] ir nuteikia ją dar geresniems [[darbas|darbams]].
===Apie teisingumą===
# Būk [[teisingumas|teisingas]] ir būsi [[laimė|laimingas]].
# Geriausias atpildas už [[teisingumas|teisingumą]] – tai suvokimas, jog teisingai pasielgta.
# Pavojingiausia [[teisingumas|teisingumo]] povandeninė uola – išankstinis nusistatymas.
===Apie vaikystę===
# Leiskite [[vaikystė|vaikystei]] subręsti vaikystėje.
# Mylėkite [[vaikystė|vaikystę]], būkite dėmesingi jos žaidimams ir pramogoms, jos mažam instinktui! Kas iš jūsų neapgailestavo to amžiaus, kai lūpos nepaliauja šypsotis, kai siela nuolat džiaugiasi pasauliu?
# Tik viena [[dorovė|dorovingumo]] pamoka tinka [[vaikystė|vaikystei]] ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga.
===Apie vaikus===
# Ar žinote, kokiu tikriausiu būdu galite padaryti savo [[vaikas|vaiką]] nelaimingą? Jis turi įprasti, kad būtų tenkinami visi jo [[noras|norai]].
# [[Gamta]] nori, kad [[vaikas|vaikai]] būtų vaikais pirma negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti šią tvarką, tai sukursime per greit nokstančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs ir netrukus pradės gesti: atsiras jauni daktarai ir seni vaikai.
# Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]].
===Apie žinojimą===
# Daug kalba tie žmonės, kurie mažai [[žinojimas|žino]], o tie, kurie žino daug, kalba mažai.
# Mažai [[žinojimas|žinantys]] žmonės daug [[kalbėjimas|kalba]], o daug žinantys – mažai.
# [[Žinojimas|Žinoti]] tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.
# [[Žmogus|Žmonės]] klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską [[žinojimas|žiną]].
===Apie žmogų===
# Blogiausias [[žmogus]] tas, kuris visiškai atsiskiria nuo kitų ir gražiausius širdies lūkesčius skiria sau.
# [[Girtavimas]] žemina [[žmogus|žmogų]], atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia gyvuliu.
# Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]].
# [[Žmogus]] labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau [[žmonija|žmonijos]].
# [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]].
# [[Žmogus|Žmonės]] klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną.
===Kitos===
# Blogai pasielgę mes imame kankintis ne tuoj pat, o ilgainiui tai prisiminę, nes tas [[atsiminimas]] negęsta.
# [[Draugystė]], net ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti.
# Eikvokite [[jėga]]s apdairiai, kad vėliau padarytumėt daugiau, tik jokiu būdu ne mažiau.
# Esama per didelio [[griežtumas|griežtumo]] ir per didelio [[nuolaidumas|nuolaidumo]]; ir vieno, ir kito reikia vienodai vengti.
# [[Gamta]] niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname.
# [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti.
# Gryna [[sąžinė]] slopina lengvabūdiškų [[pramoga|pramogų]] potroškį.
# [[Iškalba]] veikia stipriai, tačiau trumpai. Lengvai sujaudinami žmonės lengvai ir nurimsta. Šaltas ir tvirtas [[įtikinėjimas]] nesukelia tokio entuziazmo; bet paveikęs žmogų jis esti neišdildomas.
# [[Įstatymas|Įstatymų]] leidybos [[valdžia]] – [[valstybė]]s širdis, vykdomoji valdžia – jos smegenys.
# [[Įžeidimas|Įžeidinėjimai]] – neteisiųjų argumentai.
# Jei nebūtų tokių taškų, kuriuose sutaptų visų interesai, negalėtų būti nė kalbos apie kokią nors [[visuomenė|visuomenę]].
# Jeigu bent vieną sykį nuslėpsi ką nors nuo to, kurį myli, tai netrukus nebejausi [[sąžinė]]s graužimo taip darydamas ir visais atvejais.
# Jums niekuomet nepavyks išugdyti [[išminčius|išminčių]], jei slopinsite [[padaužiškumas|padaužiškumą]].
# Kai nesiskaitoma su [[žodis|žodžiais]], visi nesmagiai jaučiasi.
# [[Kantrybė]] karti, bet jos vaisiai saldūs.
# Kiekviena [[sutartis]] yra veikiau laikinas atokvėpis negu tikra [[taika]].
# Kiekvienas nedirbantis [[pilietis]] yra [[vagis]].
# Kiekvienas [[pyktis]] yra [[silpnumas|silpnumo]] išdava.
# Kitas nueina į kapą šimto metų, nors [[mirtis|mirė]] vos gimęs.
# Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]].
# [[Kvailys|Kvailiai]] nebūna drovūs, nors [[drovumas]] ir įgauna visus kvailybės pavidalus.
# [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, sieloje neįsišaknijančios [[neganda|negandos]]; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta mintis, kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos.
# Matyti [[neteisybė|neteisybę]] ir tylėti – reiškia pačiam būti jos dalininku.
# [[Melas|Meluoti]] pačiam sau savo naudai – [[klastotė]], meluoti kito naudai – [[falsifikacija]], meluoti siekiant pakenkti – [[šmeižtas]]; tai žalingiausias [[melas]].
# Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis.
# Nepaperkama garbingo žmogaus [[akis]] visada kelia [[nerimas|nerimą]] [[sukčius|sukčiams]].
# Nereikia painioti [[drąsa|drąsos]] su [[įžūlumas|įžūlumu]] ir [[šiurkštumas|šiurkštumu]]: jie skiriasi tiek savo ištakomis, tiek ir rezultatais.
# Neteisūs tie, kurie skirsto aistras į leidžiamas ir draudžiamas ir paskui vienoms atsiduoda, o kitų vengia. Visos [[aistra|aistros]] geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklūstame.
# Niekada neviršykite savo [[teisės|teisių]], ir netrukus jos vėl taps neribotos.
# Niekas nemėgsta bendrauti su [[sukčius|sukčiais]], nebent pats būtų sukčius.
# [[Pagyra|Pagyros]] tvirkina tuos, kuriems jos patinka.
# Papirkti [[liaudis|liaudies]] neįmanoma, bet kartais pavyksta ją apgauti.
# Piktnaudžiavimas [[skaitymas|skaitymu]] žlugdo [[mokslas|mokslą]]. Besaikis skaitymas ugdo tik pernelyg savimi pasitikinčius nemokšas.
# [[Pinigas|Pinigai]], kuriuos turi, – [[laisvė]]s įrankis; tie, kurių vaikaisi, – [[vergija|vergijos]] įrankis.
# [[Prievarta]] sukūrė pirmuosius [[vergas|vergus]], [[bailumas]] juos įamžino.
# Rūpinkis savo [[gerovė|gerove]] kuo mažiau kitam pakenkdamas.
# Sąžiningas smulkių kasdieninių [[pareiga|pareigų]] vykdymas reikalauja ne mažiau [[valia|valios]] negu herojiški žygiai.
# [[Sąžiningumas]] padoriems žmonėms daug brangesnis negu mokytumas išsilavinusiems.
# [[Šmeižtas]] yra labai patogus dalykas: užsipuolama vienu žodžiu, o apsigynimui reikia ištisų puslapių.
# Tas, kuris nori būti [[laisvė|laisvas]], iš tikro yra laisvas.
# Teisinga [[širdis]] – svarbiausias [[tiesa|tiesos]] ginklas.
# [[Tiesumas]] puošia visus jo lydimus [[jausmas|jausmus]].
# Tinkamai naudojamas [[laikas]] tampa dar vertingesnis.
# Tikrasis [[mandagumas]] išreiškiamas [[palankumas|palankumu]] žmonėms.
# Turėkite galvoje, kad iš [[nežinojimas|nežinojimo]] niekada nekyla [[blogybė]]s; pražūtinga tik [[klaida]]. O klysta žmonės ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi žiną.
# Tūkstantčiai [[kelias|kelių]] klaidina, o į [[tiesa|tiesą]] veda tik vienas.
# Visa, kas yra [[dorovė|dorovinis]] [[blogis]], yra blogis ir [[politika|politikoje]].
# Viskam galima atsispirti, tik ne [[gerumas|gerumui]].
# Žinoti tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.
==Nuorodos==
{{wikipedia}}
| |||