Hermanas Hesė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
2 eilutė:
[[Vaizdas:Hermann Hesse 1927 Photo Gret Widmann.jpg|thumb|Hermanas Hesė]]
==Sentencijos ir aforizmai==
===Apie žmogų===
# Kiekvienas iš mūsų – tik [[žmogus]], tik bandymas, tik keleivis. Bet jis turi keliauti ten, kur slypi tobulybė, jis turi veržtis į centrą, o ne į periferiją.▼
# Kiekvienas [[žmogus]] jam tekusias [[kančia]]s laiko didžiausiomis.
# Savo [[jausmas|jausmus]], savo [[poelgis|poelgių]] „svarbą” ir [[pasekmė|pasekmes]] aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti [[žmogus|žmonės]], tikintys gyvenimu ir nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip žmogus, kuris netiki rytdiena ir kiekvieną [[diena|dieną]] laiko paskutine. ▼
===Kitos===
# [[Aforizmas]] yra kaip brangakmenis, kuris įgauna [[vertė|vertę]] dėl savo retumo ir yra malonus mažomis porcijomis.
# [[Bendravimas|Bendraujant]] su psichiškai nesveiku geriausia apsimesti sveikam.
eilutė 13 ⟶ 18:
# Kai kas save laiko [[tobulumas|tobulu]] vien todėl, kad kelia sau mažesnius reikalavimus.
# Keista, tačiau paprasta visų laikų gyvenimo [[išmintis|išminties]] paslaptis: kiekvienas mažiausias nesavanaudiškas [[atsidavimas]], kiekviena [[atjauta]], kiekviena [[meilė]] mus praturtina, o kiekviena pastanga įgyti nuosavybę ir galią iš mūsų atima jėgas bei skurdina. Tai žinojo ir mokė indai, paskui išmintingieji graikai, dar vėliau Jėzus, o tada dar tūkstančiai išminčių ir poetų, kurių darbai pergyveno laiką, o jų laikmečio turtuoliai ir karaliai pradingo, ir niekas nieko apie juos nežino.
▲# Kiekvienas iš mūsų – tik [[žmogus]], tik bandymas, tik keleivis. Bet jis turi keliauti ten, kur slypi tobulybė, jis turi veržtis į centrą, o ne į periferiją.
# [[Meilė]] neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti. Tada ji bus nebe traukiama, o pati trauks.
# ...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – [[namai|namų]] [[ilgesys]].
# Net ir prasčiausių eilėraščių rašymas džiugina labiau negu gražiausių skaitymas.
# [[Pražūtis]] – tai kažkas, kas jau neegzistuoja. Kad galėtum nugrimzti į pražūtį ir pakilti į viršų, turėtų būti apačia ir viršus. Bet nėra nei apačios, nei viršaus, tai egzistuoja vien žmogaus smegenyse – iliuzijų tėvynėje. Visi kontrastai yra [[iliuzija]] : balta ir juoda – iliuzija, mirtis ir gyvenimas – iliuzija, gėris ir blogis – iliuzija. Tereikia vienos valandos, vieną liepsningą valandą sukąsti dantis, ir iliuzijų karalija bus įveikta.
▲# Savo [[jausmas|jausmus]], savo [[poelgis|poelgių]] „svarbą” ir [[pasekmė|pasekmes]] aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti [[žmogus|žmonės]], tikintys gyvenimu ir nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip žmogus, kuris netiki rytdiena ir kiekvieną [[diena|dieną]] laiko paskutine.
# [[Žinios|Žinias]] galima perduoti, bet [[išmintis|išminties]] – ne.
| |||