Jonas Vaiškūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

879 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
# Nacionalinė [[kultūra]] baigiasi ten, kur prasideda [[kapitalas]].
# Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma – neskaityk, nepriimtina, kas rodoma – išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama [[Laisvė]]s samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats – to, kuris neišjungė...
# Būti savimi, pasitikėti savimi, kūrybiškai, savarankiškai ir nepakartojamai reikštis ir veikti tegalime remdamiesi savo tautine kultūra. Tautinė tapatybė žmogų pastato į centrą, suteikia ašį, leidžiančią įsukti savo kūrybos ratą. Bet kokia periferinė tapatybė tėra fikcija – kitų, svetimų centrų kultūros atspaudas mūsų sąmonėje. Tik perimdami, puoselėdami ir perduodami į ateitį iš protėvių paveldėtas tautines vertybes galėsime jaustis savitais, stipriais, nepalenkiamais audringų negandų vėjų, nepriverčiamais išsižadėti savos žemės, kalbos, pagarbos protėviams, duonai, akmeniui, medžiui… Tada vėl galėsime apsibrėžti ratą ir tarti: pasaulio centras – yra čia kur mes stovime, Dievo išrinktoji tauta – esame mes patys, Šventoji Žemė – po mūsų kojomis. Ir likimo išblaškyti turėsime kur grįžti.
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas