Bruno Ferrero: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
14 eilutė:
# Panašiai yra per kiekvieną susitikimą. Kiekvienas [[vyras]] ar [[moteris]], besidalijantis su mumis [[gyvenimas|gyvenimu]], dovanoja mums brangius lobius. Ir dažniausiai jų nepastebime.
# Patys švelniausi ir patys liūdniausi [[gyvenimas|gyvenime]] žodžiai: „Koks nuostabus buvo gyvenimas! Tik gaila, kad per vėlai tai supratau.“
==Apie laimę==
# Kartais užtenka vieno saulės spindulio. Malonaus žodžio. Pasisveikinimo. Glamonės. Šypsenos. Tiek mažai, kad tie, kurie yra šalia mūsų, taptų [[laimė|laimingi]].
# [[Laimė]]s paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio [[stebuklas|stebuklais]].▼
# Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad [[žmogus]] amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas.
===Apie meilę===
eilutė 28 ⟶ 31:
# Esti vienintelis būdas išspręsti [[problema|problemą]]: su ja susigrumti.
# Išgelbėti [[pasaulis|pasauliui]] reikia, kad bent vienas to norintis žmogus tai pradėtų.
# Jei neišgirstame atsakymo į savo [[malda]]s – vien todėl, kad širdies gilumoje jo nesitikime.
# Kasdieniai darbai veja [[amžinybė]]s tinklą. Kiekviena diena – tai nauja jo akis. Gal ir nesinori apie tai galvoti, bet žūklės metas ateis ir jos sėkmę lems tavo šiandienos triūsas.
▲# [[Laimė]]s paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio [[stebuklas|stebuklais]].
# Neieškok [[Kristus|Kristaus]] veido viename žmoguje, bet sugebėk įžvelgti Kristaus veido dalelę kiekviename.
# [[Pasaulis]] panašus į laiptus, kuriais [[žmogus]] visą laiką tik ir mėgina ropštis, besistengdamas pakilti kuo aukščiau.
| |||