Bruno Ferrero: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Panašiai yra per kiekvieną susitikimą. Kiekvienas [[vyras]] ar [[moteris]], besidalijantis su mumis [[gyvenimas|gyvenimu]], dovanoja mums brangius lobius. Ir dažniausiai jų nepastebime.

# Patys švelniausi ir patys liūdniausi [[gyvenimas|gyvenime]] žodžiai: „Koks nuostabus buvo gyvenimas! Tik gaila, kad per vėlai tai supratau.“

# Kartais užtenka vieno saulės spindulio. Malonaus žodžio. Pasisveikinimo. Glamonės. Šypsenos. Tiek mažai, kad tie, kurie yra šalia mūsų, taptų [[laimė|laimingi]].

# [[Laimė]]s paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio [[stebuklas|stebuklais]].

# [[Meilė]] dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmam, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam pasiaukoti. Teks užmokėti už kiekvieną neištartą žodį, už neįkūnytas glamones, už sutryptas svajas. Reikės atsiskaityti už baimingumą ir jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius. Teks atsiskaityti už negimusius bučinius, už gerklėje užgniaužtas ašaras, už neišreikštą aistrą, už netesėtus pažadus ir iššvaistytą laiką.

# [[Meilė|Mylėti]] – tai dalyvauti kito [[gyvenimas|gyvenime]] visa savo esybe.

# Reikia daug [[drąsa|drąsos]] [[meilė|mylėti]]. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.

===Apie širdį===