Kūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
5 eilutė:
# [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]].
# Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys [[kūnas|kūnai]] neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]].
# Kiekvienas [[geismas]], kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. [[Kūnas]] nusideda kartą ir išsivaduoja iš [[nuodėmė]]snuodėmės, nes [[veiksmas]] – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi [[atgaila]]. Vienintelis būdas atsikratyti [[pagunda|pagundos]] – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo [[siela]] susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Kūnas]] – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų [[valia]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]].