Jausmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
3 eilutė:
# [[Draugystė|Draugystę]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. – [[Bronislovas Lubys|B. Lubys]].
# Esant [[jausmas|jausmų]] antplūdžiui... bet kurią [[Akimirka|akimirką]] ji gali sužinoti apie [[Gyvenimasgyvenimas|gyvenimą]] viską, kad po to, atsiribojus nuo [[Aistraaistra|aistros]], vėl panerti į begalinių metų tuštybę. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] – kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
eilutė 16 ⟶ 17:
# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]].
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią [[Akimirka|akimirką]] ji gali sužinoti apie [[Gyvenimas|gyvenimą]] viską, kad po to, atsiribojus nuo [[Aistra|aistros]], vėl panerti į begalinių metų tuštybę. – [[Stefanas Cveigas]].
 
[[Kategorija:Psichologija]]