Mikalojus Daukša: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Citatos ==

# Aš tiktai smerkiu mūsų gimtosios [[lietuviai|lietuvių]] kalbos apleidimą, kone išsižadėjimą ir bodėjimąsi ja. Duok Dieve, kad mes laiku apsidairytume ir iš to praradimo kada nors prisikeltume. Argi nematome, kiek daug mūsų Didžiojoje Kunigaikštystėje žūsta dėl tikybos ir sielos išganymo dalykų nežinojimo; kiek daug atsilikusių ir paskendusių sunkiuose pagoniškuose prietaruose ir šiandien tebegyvena. Argi negirdime, kiek daug jų [[mirtis|miršta]], piktai ir nekrikščioniškai gyvenę, ir į amžiną [[prapultis|prapultį]] eina. Tai [[žala]], atsirandanti dėl [[tėvai|tėvų]] [[kalba|kalbos]] apleidimo, dėl gimtosios kalbos paniekinimo. – „Prakalba į malonųjį skaitytoją".

# Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuota [[tauta|tautos]], bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo [[kalba|kalbą]].

# Sunaikink [[kalba|ją]] [kalbą] – sunaikinsi [[santaika|santaiką]], [[vienybė|vienybę]] ir [[gerovė|gerovę]]. Sunaikink ją – užtemdysi [[saulė|saulę]] danguje, sumaišysi [[pasaulis|pasaulio]] tvarką, atimsi [[gyvybė|gyvybę]] ir [[garbė|garbę]].