Onorė de Balzakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kai kurie žmonės stovi taip aukštai, jog [[įžeidimas|įžeidimai]] jų nepasiekia.

# Kai tik [[kava]] pasiekia mano skrandį, prasideda visuotinis sąmyšis. Idėjos pradeda judėti... kyla palyginimai, pasidengia popierius. Kava tampa sąjunininku, o rašymas nustoja būti kova.

# Kas nutiktų [[literatūra]]i, jei jos reikalų niekas negintų? Mes turime savo kasacinį teismą – tai [[ateitis]]. Laimingas tas, kuris gali atsistoti jos akivaizdoje.

# Kiekvienas [[bandymas]] dreskia dviem nagais – viltimi ir smalsumu.