Kūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]].

# Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys [[kūnas|kūnai]] neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]].

# Kiekvienas [[geismas]], kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaila. Vienintelis būdas atsikratyti [[pagunda|pagundos]] – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].

# [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].